Žiemgaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papild. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Žiemgaliai''' ([[latvių kalba|latv.]] ''Zemgaļi'' ; [[lotynų kalba|lotyniškai]]: ''Semigalli'') buvo
== Istorija ==
Kronikose paminėti Žiemgalos valdovai [[Viestardas]] ir [[Nameisis]], kurie [[XIII amžius|XIII a.]] kovojo prieš [[vokiečiai|vokiečių]] [[kryžiuočiai|kryžiuočius]]. Žemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie [[Livonijos ordinas|ordino]]. Po 1290 m. dalis žiemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės [[Lietuva|Lietuvą]].▼
Vikingų amžiuje žiemgaliai kovojo su švedų vikingai dėl Dauguvos vandens kelio žemutinės dalies kontrolės. [[Saksas Gramatikas]] savo Gesta Danorum rašo, kad vikingas Starkadas sumušė [[Kuršiai|kuršius]], visas [[Estija|Estijos]] gentis ir Žiemgalos žmones.
=== Žiemgalių verslai ir kultūra ===▼
▲Prieš Kalavijuočių ordino atsiradimą žiemgaliai nesudarė vientiso politinio vieneto, jie turėjo keletą kunigaikščių, kurie dažnai tarpusavyje nesutardavo.<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.85. ISBN 978-5-420-01724-1</ref> Kronikose paminėti Žiemgalos valdovai [[Viestardas]] ir [[Nameisis]], kurie [[XIII amžius|XIII a.]] kovojo prieš [[vokiečiai|vokiečių]] [[kryžiuočiai|kryžiuočius]]. Žemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie [[Livonijos ordinas|ordino]]. Po 1290 m. dalis žiemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės [[Lietuva|Lietuvą]].
[[Vaizdas:Guerrero semigaliano siglo XIII.jpg|thumb|left|200px|XIII a. žiemgalių karys (dail. [[Artūras Slapšys]]).]]
Žiemgaliai garsėjo kaip geri žemdirbiai: augino [[rugys|rugius]], [[miežis|miežius]], [[kvietys|kviečius]], [[aviža]]s, [[linas|linus]], [[žirnis|žirnius]], [[pupiniai|pupas]]. Vertėsi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]], [[žvejyba]].
eilutė 26 ⟶ 30:
Žiemgaliai statėsi gerai įtvirtintas pilis. [[XIII amžius|XIII a.]] Mežuotnės pilį saugojo net 8 metrų pylimas.
Žiemgaliai nuo kitų baltų skyrėsi savita laidosena. Jų kapinynai įrengti kalvelėse netoli upelių. Mirusieji buvo laidojami eilėmis, tarp jų paliekant iki pusės metro tarpą. Kapai plokštiniai, duobės gana negilios (iki metro), suapvalintais galais. Mirusieji būdavo susupami į drobules ar kailius. Nuo [[VIII amžius|VIII a.]] atsirado skobtiniai karstai. Žiemgaliai laikėsi mirusiųjų nedeginimo tradicijos. [[V amžius|V]] – [[VII amžius|VII a.]] vyrai buvo laidojami galva į pietus ar pietvakarius, o moterys – į šiaurę ar šiaurės rytus. Vyrų kapuose rasta iečių, kalavijų, kaplių. [[VII amžius|VII]] – [[VIII amžius|VIII a.]] įvyksta pokyčių. Vyrai laidojami galva į šiaurę, o moterys – į pietus. Žiemgalių laidojimo tradicijos latgaliams artimos tuo, kad su kariu nelaidojo [[Arklys|žirgo]]. Tačiau kaip ir kitose baltų gentyse, ilgą laiką laidojama viename kapinyne – toje pat teritorijoje gali būti [[V amžius|V a.]] ir [[XII amžius|XII]] – [[XIII amžius|XIII a.]] kapai, o kartais esti ir [[XVI amžius|XVI]] – [[XVII amžius|XVII a.]] kapų.
[[Vaizdas:Semigallians fest at Tervete - panoramio.jpg|thumb|200px|Žiemgalių atminimo šventė [[Tervetė]]je 2009 m.]]
Lietuvos Žiemgalos teritorijoje yra šie miestai ir miesteliai: [[Joniškis]], [[Žagarė]], [[Naujoji Akmenė]], [[Akmenė]], [[Venta]], [[Papilė]], [[Gruzdžiai]], [[Verbūnai]], [[Meškuičiai]], [[Naisiai]], [[Pakruojis]], [[Rozalimas]], [[Žeimelis]], [[Linkuva]], [[Pušalotas]], [[Girsūdai]], [[Pasvalys]], [[Saločiai]]. Manoma kad žiemgalių pietuose buvo gyventa iki dabartinių [[Šiauliai|Šiaulių]].
| |||