Ludwig van Beethoven: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 35:
Bethoveną muzikos pradėjo mokyti jo tėvas, kapelos giedotojas. Pasakojama, kad tėvas sūnų mušdavo, versdavo jį groti tikėdamasis padaryti iš jo panašų vunderkindą kaip [[Mocartas]]. Bethovenas taip pat mokėsi pas Bonos dvaro vargonininką Kristianą Gotlobą Nefę. [[1792]] m., pasinaudojęs savo vadovo Bonoje dėka įgytais ryšiais, Bethovenas persikėlė į [[Viena|Vieną]]. Čia jis tikėjosi mokytis pas [[Jozefas Haidnas|Haidną]], tačiau šis neturėjo laiko mokiniams ir po dvejų metų perdavė Bethoveną Johanui Albrechtsbergeriui. Jaunasis pianistas greitai buvo pripažintas [[virtuozas|virtuozu]], kiek lėčiau pasiekė pripažinimą kaip kompozitorius. Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo [[bažnyčia]]i ar rūmams, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius.
 
Maždaug nuo 28-erių metų Bethovenas ėmė kursti, apie 50 gyvenimo metus visai apkurto. Galiausiai tai jį net privedė prie minčių apie [[savižudybė|savižudybę]]. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminėmis, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo nepatenkinamas. Turėjo finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.
 
Visą gyvenimą buvęs silpnos [[sveikata|sveikatos]], [[1826]] m. Bethovenas visai nusilpo. Kitąmet jis mirė, manoma, nuo kepenų ligos, tačiau yra nuomonė<ref>http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2005/12/05/AR2005120501937.html?nav=rss_print/asection</ref>, kad mirtį lėmė apsinuodijimas [[švinas|švinu]], kurio Bethovenas gavo per žuvį, pagautą [[Dunojus|Dunojuje]].