Daugavgryvos tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
[[1561]] m., po [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų karo]] Daugavgryva bei visa [[Livonija]] buvo prijungta prie [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]]. [[1582]] m. [[Steponas Batoras]] įsakė pastatyti įtvirtinimus. [[Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611)|Lenkijos-Švedijos karo]] metu, [[1608]] m. liepos mėn. po apgulties tvirtovė pasidavė [[Švedija|Švedijos]] grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. [[1609]] m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]] grąžino tvirtovę Respublikai. [[1617]] švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko [[1622]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavui Adolfui]], kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę [[1641]] m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo [[1680]] m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę ''Neumünde''.
 
[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia [[1742]] m. buvo įkalinta [[regentas|regentė]] [[Ana Leopoldovna]], jos vyras Antonas Ulrichas fon BraunšvaigasBraunšveigas ir jos sūnus, būsimas [[caras]] [[Ivanas VI]]. [[1775]] m. vietos [[Liuteronybė|liuteronų]] [[bažnyčia]] buvo perstatyta į [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė|cerkvę]].
 
[[1893]] m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į ''Усть-Двинск''. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami [[Vokietija|Vokietijos]] oro pajėgų. Netrukus, [[1917]] m., Daugavgryvą užėmė vokiečiai, o [[imperatorius]] [[Vilhelmas II]] ją asmeniškai patikrino.