Elton John: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 29:
[[1974]] m. Eltonas įkūrė savo įrašų leidybinę kompaniją „Rocket Record Company“. Vietoj to, kad dainas leistų vien per savo paties įkurtą kompaniją, jis pasirašė su „[[MCA]]“ 8 mln. vertės kontraktą. Tais pačiais metais „MCA“ išleido Eltono Džono geriausių dainų rinkinį, kuris pasiekė pirmąsias vietas tiek Amerikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje ir tapo deimantiniu, pardavęs daugiau kaip 16 milijonų kopijų.<ref>"[https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=top_tallies&ttt=DA#search_section RIAA – Diamond Awards]" (PHP). riaa.com. </ref> Tais pačiais metais Eltonas bendradarbiavo su [[John Lennon|Džonu Lenonu]], sudainuodami bendrai „The Beatles“ dainą „[[Lucy in the Sky with Diamonds]]“, Lenono solinės karjeros dainą „One Day at a Time“. Pats Lenonas su Eltonu įrašo dainą „Whatever Gets You thru the Night“ savo albumui „Walls and Bridges“. Šias dainas Džonas Lenonas, paskutinį kartą koncertuodamas ant scenos, sudainuoja kartu su Eltonu Džonu, įskaitant ir bitlų dainą „I Saw Her Standing There“ Madison Square Garden sode ([[Niujorkas|Niujorke]]). Tiesą sakant, ant scenos jis lipo tik dėl Eltonui duoto pažado, kad jei jų daina „Whatever Gets You Thru The Night“ taps singlu-hitu Amerikoje, jis turės groti kartu scenoje.<ref>Jeff Woolf, Scott Jennings and James L. Halperin (Editor) „[https://books.google.lt/books?id=l-o1rcQ9Cc0C&pg=PA90&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Icons of 20th Century Music: Heritage-Odyssey Auction]“</ref>
Eltono naujasis albumas „[[Caribou]]“, išleistas 1974 m. tapo trečiuoju albumu jo karjeroje, patekusiu į pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje.<ref>"[https://www.letssingit.com/elton-john-album-lyrics-caribou-18ftw4 Elton John – Caribou Album]". Artists.letssingit.com.</ref> Tačiau gerų rezultatų sulaukė ir JAV, Kanadoje bei Australijoje. Jis įrašinėtas per porą savaičių, turų metu, jame pasirodo tokios dainos kaip „The Bitch Is Back“ bei orkestro pritariamas „[[Don't Let the Sun Go Down on Me]]“. Singlas „Step into Christmas“ išleistas dar praeitų metų lapkritį, bet pasirodo tik „Caribou“ albumo 1995 m. perdarytame leidime.<ref>Stephen Thomas Erlewine "[https://web.archive.org/web/20160115210716/http://www.allmusic.com/album/release/caribou-bonus-tracks-mr0000283518 Caribou]"</ref> Britų roko grupės „The Who“ narys Pete Townshend pasiūlo Džonui roko operos filme „Tommy“ vaidinti veikėją, vardu Local Lad, o taip pat perdainuoti jų dainą „[[Pinball Wizard]]“. Įrašyta daina buvo sunkesnė už originalą ir buvo panaudota tame filme, kuris buvo išleistas 1975 m. Ji pasiekė 7-ą vietą Jungtinėje Karalystėje pagal pardavimus.
Tais pačiais 1975 metais Eltonas išleidžia savo autobiografinį albumą, pavadinimu „[[Captain Fantastic and the Brown Dirt Cowboy]]“, kuris užėmė 1-ą vietą Amerikos Valstijose – tai pirmasis albumas per visą istoriją, sugebėjęs Amerikos Valstijose tai padaryti. Kaip ir ankstesniuose albumuose, jis atskleidžia savo dvejopą asmenybę, o tekstų autorius [[Bernie Taupin]] dainose nupasakoja judviejų sunkius ankstyvuosius karjeros metus. Daina „[[Someone Saved My Life Tonight]]“ tapo šio albumo singlu-hitu, joje jis dainuoja apie savo gyvenimo peripetijas, mėginimą nusižudyti ir kaip buvo išsaugota jo gyvybė. Tačiau po šio albumo Eltonas jautėsi pervargęs ir nepatenkintas, jis atsisakė savo klasikinės grupės, kuri grojo nuo jo karjeros pradžios ir susidėjo iš būgnininko Nigel Olsson bei bosisto Dee Murray. Po šito sprendimo, buvo priimti dirbti nauji nariai, tarp jų ir jau seniau groję gitaristas Davey Johnstone bei perkusininkas Ray Cooper. 1975 m. birželį savo naujus narius Eltonas pristatė per koncertą, prieš 75,000 žmonių minią [[Londonas|Londono]] [[Wembley stadionas|Vemblio stadione]]. 1975 m. rudenį išleistas „Rock of the Westies“ albumas, kurio kryptis buvo [[rokas]]. Jo sėkmė bene tokia pat kaip ir pastarojo albumo. Vėliau Eltonas gauna savo žvaigždę [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]]. Kad atšvęstų 5 metų sukaktį, nuo tada, kai jis pasirodė dėmesio centre, Eltonas atliko dviejų naktų didelį pasirodymą, susidedantį iš keturių atskirų pasirodymų. Vietos buvo apribotos iki 500 žmonių per vieną pasirodymą, bilietus buvo galima laimėti loterijoje. Į koncertą atvykę žmonės gavo knygutę storu viršeliu, kurioje buvo surašyta Eltono grupės istorija. 1975 m. rugpjūčio 9 d. per pirmuosius kasmetinius Roko muzikos apdovanojimus, jis buvo įvardytas kaip iškilus, išskirtinis tų metų atlikėjas.<ref>United Press International, "Elton John Named Rock Personality", ''Playground Daily News'', Fort Walton Beach, Florida, 1975 m. pirmadienį, rugpjūčio 11 d. 30 tomas, nr. 159, psl. 14</ref> 1976 m. gegužę buvo išleistas jo gyvų pasirodymų albumas „[[Here and There]]“, vėliau spalį išleistas studijinis albumas „[[Blue Moves]]“, kuriame buvo jo vienas žinomesnių singlų „Sorry Seems to Be the Hardest Word“. Tačiau labiausiai sėkmės susilaukė sudainavęs duetu su Kiki Dee dainą „Don't Go Breaking My Heart“, kuri pasiekė populiarumo viršūnes JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje bei Prancūzijoje.<ref>"[https://web.archive.org/web/20161130152100/http://www.billboard.com/artist/301679/elton-john/chart Elton John Billboard Chart History]" ''Billboard''.</ref> Tas laikotarpis tarp 1970 ir 1976 m. jo karjeroje buvo itin ypatingas, per tą laiką sugebėjo išleisti 7 albumus, pasiekusius pirmas vietas JAV topuose, kažkas, ko padaryti nebuvo pavykę niekam kitam.<ref>Redbeard (2009). "Elton John –Goodbye Yellow Brick Road". ''In the Studio With Redbeard, Interviews With Famous Musicians''. Barbarosa Ltd. Production. pp. Studio Interview with Elton John. </ref> Net 6 iš jų pateko į „[[Rolling Stone]]“ 2003 m. 500 geriausių visų laikų albumų sąrašą, iš kurių aukščiausią 91-ą vietą pelnė „Goodbye Yellow Brick Road“.
eilutė 38 ⟶ 40:
====== „The Fox“ — „Sleeping with the Past“ ======
[[Vaizdas:Elton John in 1980s.jpg|kairėje|miniatiūra|Elton John 1986 m. koncerto metu]]
1980 m. Eltonas vėl susigrupuoja su bosistu Dee Murray bei būgnininku Nigel Olsson savo nemokamam koncertui, įvykusiam [[Niujorkas|Niujorko]] [[Centrinis parkas|Centriniame parke]] – į jį susirinko apie 400,000 žmonių.<ref>Billboard Magazine. 27 September 1980. p. 36</ref> 1981 m. išleistas albumas „[[The Fox (albumas)|The Fox]]“ buvo įrašinėtas tų pačių kaip ir „[[21 at 33]]“ sesijų metu, įskaitant ir tai, kad prie jo bendrai dirbo Tom Robinson bei Judie Tzuke. Vėliau išleistas ir 1982 m. albumas „[[Jump Up!]]“, kuriame buvo jo hitas „Empty Garden (Hey, Hey Johnny)“. Galiausiai 1983 m. jis pilnai susigrąžina senąją grupės sudėtį, susidedančią iš minėto bosisto Dee, būgnininko Nigel bei gitaristo Davey Johnstone. Jie įrašo Eltono devintojo dešimtmečio sėkmingiausią albumą „[[Too Low for Zero]]“. Iš albumo išėjo du singlai-hitai: „[[I'm Still Standing]]“ bei „[[I Guess That's Why They Call It the Blues]]“. Pastarojoje armonikėle grojo [[Stevie Wonder]], daina Jungtinėse Valstijose pasiekė 4-tą vietą, o Jungtinėje Karalystėje – 5-tą. 1984 m. vedė artimą draugę ir inžinierę Renate Blauel – santuoka tetruko tris metus.<ref>Rhiel, Mary; Suchoff, David Bruce (1996). ''[https://books.google.lt/books?id=xLk2xXC6J18C&pg=PA23&redir_esc=y&hl=en The Seductions of Biography]''. p. 23. </ref> Taipogi tais pačiais metais išleidžia naująjį albumą „[[Breaking Hearts]]“. Albumo daina „[[Sad Songs (Say So Much)]]“ buvo sėkminga, Jungtinėje Karalystėje užimdama 7-tą vietą, o Jungtinėse Valstijose 5-tą.
1985 m. kaip ir dauguma garsių atlikėjų, Eltonas irgi grojo „[[Live Aid]]“, kuris vyko [[Wembley stadionas|Vemblio stadione]].<ref>Bernardin, Claude; Stanton, Tom (1 January 1996). ''[https://books.google.lt/books?id=udJV_IQ86GgC&redir_esc=y Rocket man: Elton John from A-Z]'' (illustrated, revised ed.). Greenwood Publishing Group.</ref> Per savo pasirodymą jis sugrojo „[[Bennie and the Jets]]“, „[[Rocket Man]]“, o galiausiai „[[Don't Go Breaking My Heart]]“ su [[Kiki Dee]]. Be to, pristato [[George Michael|George Michael'ą]] (tuo metu dar grupės „[[Wham!]]“ narį), kuris pirmą kartą gyvai sudainuoja „[[Don't Let the Sun Go Down on Me]]“. Tais pačiais metais išleidžia naują albumą „[[Ice on Fire]]“, kuriame buvo bendra daina su Millie Jackson. O 1986 m. išeina ir „[[Leather Jackets]]“, tiesa – pats nesėkmingiausias albumas per visą jo karjerą. 1986 m. jis taip pat grojo pianinu sunkiojo metalo grupės „Saxon“ porai dainų, kurios pasirodė jų albume „Rock the Nations“.
=== Paskutinysis turas „Farewell Yellow Brick Road“ ===
| |||