Varmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Varmė''' ([[prūsų kalba|prūs.]] ''Wārmi'', [[Lotynų kalba|lot.]] ''Varmia'', {{de|Ermland}})  – istorinė [[prūsai|prūsų]] sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje  – [[Prieglius|Priegliaus]] žiotis, rytuose ribojasi su [[Notanga]] ir [[Barta]]. Į šį regioną įeina Banavos upynas, vėlesnė [[Šventapilė]]s apskritis. XIII a. užkariauta [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]], iš didžiosios Varmės dalies sudaryta [[Varmės vyskupystė]]. Nuo 1466 iki 1772  m. Varmės vyskupystė priklausė Lenkijai su tam tikromis autonomijos teisėmis. Didžiausi šios žemės miestai buvo [[Elbingas]] ir [[Branevas|Braunsbergas]], taip pat [[Balgos pilis|Balga]]. Didžioji dalis Varmės vėliau priklausė [[Rytprūsiai|Rytprūsiams]]. Šiuo metu buvusi Varmė yra Lenkijos [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūrų vaivadijoje]].

Pirma kartą šaltiniuose "Warmia"„Warmia“ minima 1249  m. Pavadinimas kildinamas iš prūsų ''wormyan, warmun'' ("raudona"„raudona“). 1262  m. minima kaip "Wormeland"„Wormeland“ ir tik 1299  m. atsiranda vokiškas variantas "Ermelandt"„Ermelandt“.

Varmės vyskupystė tęsėsi nuo siauro [[Aistmarės|Aistmarių]] pakrantės ruožo tarp [[Fromborkas|Fromboko]] ir [[Branevas|Branevo]] į pietvakarius link Mozūrų ežeryno aplink [[Olštynas|Olštyną]] ir [[Rešlius|Rešlių]]. Iš visų pusių Varmę supo vokiškieji Rytprūsiai - – [[Oberlandas]] pietvakariuose, Natanga ir Barta šiaurėje ir Mozūrija pietvakariuose. Didžiausios upės - – [[Pasargė]] ir [[Alna (upė)|Alna]]. Bendras plotas - – 4249  km².

XIII a. Varmėje gyveno prūsų gentys [[varmiai]] (šiaurės rytuose), pagudėnai ir galindai (pietuose), notangai ir bartai (šiaurės rytuose). Užkariavęs prūsus, Vokiečių ordinas čia kvietėsi vokiečių kolonistus. Po [[Didysis prūsų sukilimas|paskutinio didelio prūsų sukilimo]] kolonistai iš Liubeko įkūrė abu Varmijos miestus prie Baltijos jūros Frauenburgą ir Braunsbergą, o vidurinę Varmės dalį XIV a. pirmojoje pusėje pasiekė kolonistai iš Silezijos, kurių savotiška tarmė išsilaikė čia iki XX a. ("sileziečių„sileziečių miestai"miestai“ buvo Vermditas, Gutštatas ir Heilsbergas). Vėliausiai, XIV a. antrojoje pusėje, kolonistai pasiekė pietinę Varmės dalį aplink Alenšteiną, Vartenburgą, Zėburgą, Rioselį ir Bišofsburgą. Čia šalia prūsų kaimų buvo kolonistų nausėdijos. Varmės vyskupijoje su prūsais tų laikų matais buvo elgiamasi pavyzdingai, prūsai galėjo gauti vyskupo tarnybas.