Elton John: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 33:
Tas laikotarpis tarp 1970 ir 1976 m. jo karjeroje buvo itin ypatingas, per tą laiką sugebėjo išleisti 7 albumus, pasiekusius pirmas vietas JAV topuose, kažkas, ko padaryti nebuvo pavykę niekam kitam.<ref>Redbeard (2009). "Elton John –Goodbye Yellow Brick Road". ''In the Studio With Redbeard, Interviews With Famous Musicians''. Barbarosa Ltd. Production. pp. Studio Interview with Elton John. </ref> Net 6 iš jų pateko į „[[Rolling Stone]]“ 2003 m. 500 geriausių visų laikų albumų sąrašą, iš kurių aukščiausią 91-ą vietą pelnė „Goodbye Yellow Brick Road“.
[[Vaizdas:Elton John 1.jpg|miniatiūra|Elton John 1979 m. koncerte su Ray Cooper [[Dublinas|Dubline]].]]
1977 m. lapkritį Eltonas vieno pasirodymo metu paskelbė, kad nutraukia pasaulinius turus. Jo kolega dainų tekstų autorius [[Bernie Taupin]] pradėjo dirbti su kitais atlikėjais, jų keliai išsiskyrė. Eltonas pradeda rečiau leisti albumus, 1978 m. pasirodo pirmasis be Bernie kurtas albumas „[[A Single Man]]“. Prie jo dirbo su nauju žodžių kūrėju Gary Osborne. Albume nebuvo nė vieno singlo, kuris būtų patekęs bent į Top 20 Amerikoje. Tačiau du singlai „[[Part-Time Love]]“ bei „[[Song for Guy]]“ patenka į dvidešimtuką Jungtinėje Karalystėje, o pastarasis vėliau pasiekia ir 5-tą vietą. 1979 m. kartu su perkusininku Ray Cooper jis išvyksta koncertuoti į sovietinę [[Rusija|Rusiją]], šitaip tapdamas vienas pirmųjų vakarų atlikėjų, koncertavusių [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]], o vėliau taip pat Izraelyje.<ref>"The International Who's Who in Popular Music 2002". p. 260. Psychology Press</ref><ref>Bernardin, Claude; Stanton, Tom (1996). ''[https://books.google.co.il/books?id=eJGcZSyBflwC&pg=PA23&lpg=PA23&dq=rocket+man+elton+john+from+a-z+"former+Soviet+Union,+Israel"&source=bl&ots=kdnUbsZ-b3&sig=ACfU3U2Tz8Vwljxdhrrg_F09zqMMn18geA&hl=iw&sa=X&ved=2ahUKEwjz3KfH-4bgAhXWWhUIHczMCW4Q6AEwCnoECAgQA Rocket Man: Elton John From A - Z]'' (Paperback ed.). Praeger. p. 23.</ref>Visai netrukus Eltonas vėl šturmuoja Amerikos dešimtukus, užimdamas 9-tą vietą su soul stiliaus daina „[[Mama Can't Buy You Love]]“, kuri buvo įrašyta dar 1977 m. ir atmesta išleidimui kompanijos „MCA“. Kuriant dainą jis dirbo su soul muzikos prodiuseriu Thom Bell.<ref>"[https://web.archive.org/web/20090211182351/http://www.souljonespresents.com/heroes_thom.html Heroes & Villains – Exclusive Interview with Thom Bell on Soul Jones Presents]". Souljonespresents.com.</ref> Eltonas sako, kad tai pirmasis asmuo, kuris davė jam vokalo pamokų – jis patarė Eltonui dainuoti žemesniu registru.<ref>Bernardin, Claude; Stanton, Tom (1996). ''[https://books.google.co.il/books?id=eJGcZSyBflwC&pg=PA7&lpg=PA7&dq=elton+john+rocket+man+elton+john+from+a-z+"Bell,+Thom"&source=bl&ots=kdmVfq_W90&sig=8gWV9RJz07BLfsFIiXCQW2BQkNw&hl=iw&sa=X&ved=2ahUKEwiJpMeqjYzeAhWmsaQKHTHXBLAQ6AEwEnoECAAQAQ#v=onepage&q=e Rocket Man: Elton John From A - Z]'' (Paperback ed.). Praeger. pp. 7–8. </ref> Tais pačiais 1979 m. jis išleidžia vieną savo nesėkmingiausių albumų „Victim of Love“, kuriame dainos įrašytos disco stiliumi. Bernie ir Eltonas nusprendė vėl susieiti kuriant kai kurias dainas, nors pilnai dirbti pradėjo tik 1983 m. Vėlgi, 1980 m. išleistas
=== Devintasis dešimtmetis (1980–1989) ===
====== „The Fox“ — „Sleeping with the Past“ ======
1980 m. Eltonas vėl susigrupuoja su bosistu Dee Murray bei būgnininku Nigel Olsson savo nemokamam koncertui, įvykusiam [[Niujorkas|Niujorko]] [[Centrinis parkas|Centriniame parke]] – į jį susirinko apie 400,000 žmonių.<ref>Billboard Magazine. 27 September 1980. p. 36</ref> 1981 m. išleistas albumas „[[The Fox (albumas)|The Fox]]“ buvo įrašinėtas tų pačių kaip ir „[[21 at 33]]“ sesijų metu, įskaitant ir tai, kad prie jo bendrai dirbo Tom Robinson bei Judie Tzuke. Vėliau išleistas ir 1982 m. albumas „[[Jump Up!]]“, kuriame buvo jo hitas „Empty Garden (Hey, Hey Johnny)“. Galiausiai 1983 m. jis pilnai susigrąžina senąją grupės sudėtį, susidedančią iš minėto bosisto Dee, būgnininko Nigel bei gitaristo Davey Johnstone. Jie įrašo Eltono devintojo dešimtmečio sėkmingiausią albumą „[[Too Low for Zero]]“. Iš albumo išėjo du singlai-hitai: „[[I'm Still Standing]]“ bei „[[I Guess That's Why They Call It the Blues]]“. Pastarojoje armonikėle grojo [[Stevie Wonder]], daina Jungtinėse Valstijose pasiekė 4-tą vietą, o Jungtinėje Karalystėje – 5-tą. 1984 m. vedė artimą draugę ir inžinierę Renate Blauel – santuoka tetruko tris metus.<ref>Rhiel, Mary; Suchoff, David Bruce (1996). ''[https://books.google.lt/books?id=xLk2xXC6J18C&pg=PA23&redir_esc=y&hl=en The Seductions of Biography]''. p. 23. </ref>
=== Paskutinysis turas „Farewell Yellow Brick Road“ ===
| |||