Miestų partnerystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S typos |
S gram. miestai-vlkk |
||
Eilutė 2:
'''Miestų partnerystė''' – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse.
Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai.
Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama ''susigiminiavusių miestų'' ({{ru|породненые города}}) ar ''miestų įbrolių'' ({{ru|города побратимы}}) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį.
== Miestų partnerystės istorija ==
[[Vaizdas:Coat of arms of Karlskrona.JPG|250px|right|thumb|Miesto partnerio [[Karlskrona|Karlskronos]] herbas vienoje iš [[Klaipėda|Kaipėdos]] aikščių ]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-N0207-0001, Erfurt, Rieht, Wohnhochhäuser, Omnibus.jpg|thumb|250px|Tarybų Lietuvos sostinės partnerio Erfurto mieste esanti Vilniaus gatvė (1974 m.)]]
Pirma, istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių [[
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio [[Memelis|Memelio]] ([[Klaipėda|Klaipėdos]]) ir [[Manheimas|Manheimo]] ir kt. miestų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp [[
1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp [[Liudvigsburgas|Liudvigsburgo]] (VFR) ir [[Montbeliandas|Montbeliando]] (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė [[vokiečiai]], tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. [[Ženeva|Ženevoje]] susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama [[Europos Regionų ir bendruomenių taryba]]<ref>[http://www.ccre.org/champs_activites_detail_news_en.htm?ID=1006&idca=3115 - ]</ref>). Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo
Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu [[KGB]], galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista. XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje prasidėjo santykių tarp Rytų ir Vakarų Europos atšilimas,
Pirmajam Lietuvos miestui – [[Marijampolė|Marijampolei]] (tuometiniam ''Kapsukui'') 1969 m. buvo leista užmegzti draugiškus ryšius su Suomijos [[Kokola]]. Sovietinės respublikos sostinė [[Vilnius]] susigiminiavusių miestų protokolus pasirašė: 1970 m. su [[Joensu]] (Suomija), 1979 m. su [[Pavija]] (Italija), o vėliau (1985 m.) ir su VFR [[Duisburgas|Duisburgu]]. Pati [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų Lietuva]] nuo 1963 metų draugavo su [[Erfurto apygarda]] ([[VDR]]). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat daugybė užsienio miestų panoro bendradarbiauti su jos miestais.
Eilutė 28:
* ketinimų užmegzti kontaktus protokolas (pavyzdys: [[Rostokas|Rostoko]] (Vokietija) ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] (Lietuva) 2006 m. sutartis);
* miestų draugystės sutartis (pvz.: [[
* miestų partnerystės sutartis (pvz: [[Bergiš Gladbachas|Bergiš-Gladbacho]] (Vokietija) ir [[Marijampolė]]s (Lietuva) 1997 m. sutartis).
Eilutė 37:
''Panašūs miestų pavadinimai'':
** [[Piutė (Nyderlandai)|Piutė]] (''Putte'', Nyderlandai) – [[Piutė (Belgija)|Piutė]] (''Putte'', Belgija)
Lietuvoje taip pat yra keletas miestų, kurių vardai sutampa su kitų šalių miestų vardais, bet partnerystės ryšiai tarp tų miestų kol kas neužmegzti. Tai:
* [[Priekulė]] (Lietuva) – [[Priekulė (Latvija)|Priekulė]] (Latvija),
eilutė 60 ⟶ 59:
'' Miestų gyventojų tautinė sudėtis'':
** [[Šalčininkai]], kur gyvena skaitlinga [[lenkai|lenkų]] tautinė mažuma- [[Lomža]], [[
** [[Visaginas]], kur gyvena skaitlingos ukrainiečių, rusų ir lenkų tautinės mažumos – [[Slavutičius]] (Ukraina), [[Obninskas]] (Rusija), [[Zembruvas]] (Lenkija).
Izraelis turi parengęs specialią programą, skatinančią partnerystės ryšius su pasaulio miestais, kur buvo vystoma žydų kultūra<ref>[http://www.jewishagency.org/JewishAgency/English/Israel/Partnerships/p2k - ]</ref> . Vienu tokiu miestu galėtų tapti [[Panevėžys]], kurio istoriniu vardu pavadinta [[ješiva]] [[Bnei Brakas|Bnei Brako]] mieste Izraelyje.
eilutė 71 ⟶ 70:
** Tempelhofo rajonas [[Berlynas]] (Vokietija) – [[Nakariga]] (Izraelis).
''Atskirų administracinių vienetų ryšiai'':
** [[Het Bildto rajonas]] (''het Bildt'', Nyderlandai) – [[Panevėžio rajonas]] (Lietuva),
** [[Kivyliai|Kivylių kaimas]] [[Akmenės rajonas|Akmenės rajone]] (Lietuva) – [[Doina]] (''Deuna''), kaimas
Kontaktai tarp kaimyninių šalių miestų yra žymiai intensyvesni nei su toliau esančiais miestais. Lietuva palaiko glaudžius ryšius su gretimais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos miestais, bet tik neskaitlingi ryšiai ją sieja su kaimynine Švedija, Estija, Suomija. Nedaug kontaktų užmegzta su draugiškais danų ir norvegų, islandų miestais.
eilutė 88 ⟶ 87:
Kai kurie miestai linkę labiau plėtoti santykius su keliais partneriais. Tokiu būdu siekiama sutaupyti lėšų, suintensyvinti tarpusavio ryšius. Trikampio miestų bendradarbiavimo pavyzdžiu galėtų būti:
[[Tiubingenas]] (Vokietija) – [[Perudža]] (Italija) – [[
Kai kada „trikampė“ partnerystė išsiplečia ir tampa „daugiakampe“ arba „žiedine“. Ryšiai tarp miestų plėtojami tik žiedo viduje, idealiu atveju su visais miestais. Patekti į žiedo vidų kitiems miestams nepaprastai sunku, kai kurie jų to laukia dešimtmečiais. Didžiausią žinomą tokią
[[Vienne]] (Prancūzija) – [[
== Parama partnerystei ==
eilutė 106 ⟶ 105:
== Pastabos ==
{{ref|3}}
== Nuorodos ==
|