Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papild., redag. |
+klebonija |
||
Eilutė 1:
{{coord|56.2712162|23.9976254|type:landmark|display=title}}
{{Protestantų bažnyčia|1. Žeimelio liuteronų bažnyčia.JPG|liuteronai|Pakruojo rajonas|Žeimelis|Vytauto Didžiojo g. 4A |akmenų ir plytų mūras|[[1793]] m.|[[gotika]]}}
[[Vaizdas:Maldų salė, Žeimelio liuteronų bažnyčia.JPG|miniatiūra|255px|right|Bažnyčios interjeras]]
'''Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia''' – [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] bažnyčia [[Pakruojo rajonas|Pakruojo rajone]], [[Žeimelis|Žeimelyje]]. Valstybės saugomas architektūros paminklas.<ref>{{cite kvr|16039}}</ref>
Eilutė 11:
Dabartinė [[gotika|gotikinė]] bažnyčia pradėta statyti [[1786]] m. vadovaujant kunigui K. Šulcui. Bažnyčią statant, akmenys aukštyn buvę tempiami arkliais tam tikslui padaryta nuožulnia lentų platforma, kurios pradžia buvusi netoli didžiosios karčemos. Baigta statyti [[1793]] m. ir tais pačiais metais šv. archangelo Mykolo dieną (rugsėjo 29 d.) pašventinta. Bokštas iškilo [[1889]]–[[1890]] m. Iš tokios pat medžiagos [[1862]] m. buvo pastatyta ir klebonija. Baigęs [[Jenos universitetas|Jenos unuversitetą]], 1795–1800 m. Žeimelio parapiją [[Adjunktas|adjunkto]] pareigose aptarnavo kun. Konrado Šulco sūnus [[Lybegotas Otto Konradas Šulcas|Lybegotas Otto Konradas]]. Tėvas Konradas Šulcas (1731–1802) po mirties palaidotas bažnyčioje po [[sakykla]] ([[1883]]–[[1910]] m. Žeimelyje tarnavo jo bendrapavardis kun. Konradas Šulcas).
[[1753]]–[[1759]] m. Žeimelyje gyveno ir dirbo [[latviai|latvių]] rašytojas folkloristas kunigas [[Gothardas Frydrichas Stenderis]] (1714–1796), čia jis [[vokiečių kalba]] sukūrė pirmąją [[latvių kalba|latvių kalbos]] gramatiką. [[1761]] m. bažnyčioje krikštytas būsimasis Rusijos feldmaršalas [[Barclay de Tolly|Barklajus de Tolis]]. Parapijai priklausė [[Gedučiai|Gedučiuose]] gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas–chemikas [[Teodoras Grotusas]] (1785–1822), kuris pirmasis aprašė [[elektrolizė]]s teoriją. 1929–1949 m. tarnavo kunigas senjoras [[Erikas Leijeris]], [[1951]] m. miręs tremtyje. Jo atminimui miestelio kapinėse pastatytas paminklas, pavadinta gatvė.
Vėliau parapiją aptarnavo kunigas J. Degis, po to kunigas klebonas [[Gustavas Rauskinis]], kunigas [[Edvinas Švageris]], [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] [[teologija|teologijos]] studentas [[Aivaras Salmanis]] (g. 1963), dar vėliau – diakonas [[Erikas Laiconas]] (1928–2008). Be šių parapijų, Erikui Laiconui buvo skirta aptarnauti ir [[Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia|Alkiškių parapiją]], bei kitas latviškai kalbančias [[parapija]]s.
== Klebonija ==
[[XIX a.]] viduryje pastatytos klebonijos <ref>{{cite kvr|17009}}</ref> patalpose (dab. E. Leijerio al. 4) [[1932]]-[[1937]] m. veikė privati latvių vidurinė mokykla. [[1949]] m. bažnyčios statinių kompleksas (klebonija, parapijos namai, keturi ūkiniai pastatai, parkas), išskyrus bažnyčią, buvo atimtas ir [[nacionalizacija|nacionalizuotas]]. Klebonijoje iki suėmimo [[1949]] m. gyveno kunigas Erikas Leijeris, kurį ištrėmus į [[Sibiras|Sibirą]], klebonijoje įkurtas valdiškas vaikų darželis. Blogai prižiūrimas pastatas ėmė nykti, darželis buvo iškeltas į naujas patalpas. Atgimimo metais pastatas buvo savavališkai ardomas. [[1988]] m. gaisro metu sudegė stogas. [[1993]] m. pastatas grąžintas evangelikų liuteronų bendruomenei.
== Parapija ==
[[XIX a.]] pradžioje į bažnyčią ateidavo iki 4000 parapijiečių, iš kurių vokiečių tautybės žmonių buvo apie 6 – 10 %. Yra išlikusios [[konfirmacija|konfirmacijos]] metrikų knygos, kurias vedė kunigas Karolis Georgas Gilbertas. Gausus konfirmantų skaičius rodo, kad Žeimelio parapija tuo metu buvo didelė.
Pastaraisiais metais į pamaldas atvyksta daug senųjų parapijiečių iš Latvijos.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/09/17/gkras_01.html Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte]. ''xxiamzius.lt''</ref> Ypač daug jų atvyksta į organizuojamas kapų šventes (''kapu svētki''). Šiuo metu latvių bendruomenė negausi. Pamaldos iki šiol vykdavo latvių kalba. Jų vaikams lankant lietuviškas mokyklas ir nebemokant latvių kalbos, parapija mažėjo. Šis klausimas buvo diskutuotas [[1998]] m. – nuspręsta, kad [[pamokslas]] turi būti sakomas lietuviškai, o [[liturgija]] – latvių kalba. Tai paskatino daugiau parapijiečių lankytis bažnyčioje.
[[2005]] m., [[Žeimelio seniūnija|Žeimelio seniūnijos]] duomenimis,<ref>[http://www.skrastas.lt/?rub=1143711027&data=2005-07-29&id=1146726398 Ūkanos virš evangelikų liuteronų bažnyčios]. ''skrastas.lt''</ref> liuteronų parapijai priklausė 56 nariai. Tai daugiausia žeimeliečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tačiau aktyvių bendruomenės narių buvo kur kas mažiau, į pamaldas susirinkdavo apie penkiolika tikinčiųjų.
Tikybos pamokos vyksta parapijos namuose. Pamaldos šventovėje vyksta kartą per mėnesį ar rečiau. Bažnyčios būklė prasta, reikalauja remonto.<ref>[http://www.skrastas.lt/?data=2013-05-11&rub=1144745056&id=1368114228 Žeimelyje gelbėjama protestantų bažnyčia] ''skrastas.lt''</ref>
== Architektūra ==
Bažnyčia stačiakampio plano, vienanavė halinė su trisiene [[apsidė (architektūra)|apside]] pietų pusėje ir pristatyta [[zakristija]]. Trijų tarpsnių kvadratinis bokštas su aštuonkampe smaile yra miestelio dominantė. Bažnyčios pagrindinio tūrio ir zakristijos stogo forma dvišlaitė, apsidės – trišlaitė, bokšto – aštuonkampės [[piramidė]]s. Bokštas uždengtas skardos lakštais. Pagrindinio tūrio, trisienės apsidės ir zakristijos stogo danga buvo molinių čerpių, [[1981]] m. pakeista į asbocementinius lakštus. Bažnyčios planas simetriškas, su šiaurinėje dalyje įrengtu [[vargonai|vargonų]] choru, pietinėje – [[zakristija]] ir [[presbiterija]] su [[rūsys|rūsiu]] po pietrytine dalimi. Sienos iš akmens ir plytų mūro, [[nava|navos]] perdanga medinė.
Viduje nieko gotikinio nėra, tačiau tai galbût tik nuo paskutinio perstatymo. Yra dviem keturių medinių kolonų eilėmis paremtas medinis vargonų choras su mediniu atitvaru. Stovi medinis [[altorius]] su Dievo stalu ir paveikslu „Nukryžiuotasis“, medinė [[sakykla]] su laiptais ir mūriniu postamentu, ant kurio pritvirtinta Konrado Šulco [[epitafija]]. Pastatą apšildo prie vargonų choro ir presbiterijos pastatytos trys cilindrinės [[Krosnis|krosnys]].
Įrengtas bokšto [[laikrodis]], rodantis ir mušantis laiką. Jį sudaro ant medinio karkaso sumontuotas mechanizmas, trys [[Ciferblatas|ciferblatai]] bokšto šiaurės, rytų ir vakarų fasaduose ir laikrodžio užvedimo svarmenų su trosais sistema bažnyčios bokšte. Iš ciferblatų veikia tik priekinis.
Bažnyčios [[šventorius|šventorių]] visu perimetru juosia [[tvora]] su lauko akmenų mūro [[cokolis|cokoliu]] ir akmeniniais stulpeliais bei tarp jų įrengta metalo konstrukcijų dalimi. Šiaurinėje dalyje esančius trijų dalių [[vartai|vartus]] sudaro keturi plytų mūro aštuonkampiai stulpai, užsibaigiantys betono viršūnėmis.
eilutė 51 ⟶ 57:
{{commonscat|Evangelical Lutheran Church in Žeimelis}}
* [http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Zeimelio-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija Parapijos istorija]
* [http://avangardas.lt/zeimelio-evangeliku-liuteronu-religine-bendruomene/ Žeimelio evangelikų liuteronų religinė bendruomenė]
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013706630/atspindziai-paveldo-kolekcija?fbclid=IwAR2beMxSxQZphjANWjngDBeZXkaojuAzjkWkSyOLVkKRfcT3tSjNrUfWJAg#.W_EzEuvWtGI.facebook LRT+ laida „Atspindžiai“ apie Malgūžių dvarą ir Žeimelio bažnyčią, jų atsiradimo kontekstus]
| |||