Elton John: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 19:
=== Debiutinis albumas ir kopimas į populiarumą (1969–1973) ===
====
[[Vaizdas:Elton John on stage.jpg|miniatiūra|270x270px|Eltonas Džonas koncerto 1971 m. metu]]
Muzikos leidėjo Steve Brown patartas, Eltonas su Berniu pradeda kurti sudėtingesnes dainas, kurias įrašinėja ir atlieka pats Eltonas. Pirmoji daina buvo „I've Been Loving You“, kurią prodiusavo Caleb Quaye, buvęs „Bluesology“ gitaristas. [[1969]] m. Quaye, būgnininkas Roger Pope bei bosistas Tony Murray su Eltonu Džonu įrašė dar vieną jų singlą „Lady Samantha“. Galų gale jie įrašė ir visą albumą, kuris tapo Eltono debiutiniu, pavadinę jį „[[Empty Sky]]“, nors jis ir nesusilaukė didelės sėkmės. Kitas jų albumas „[[Elton John (albumas)|Elton John]]“ pradedamas kurti kitais metais, į jo kūrimą įsiterpia ir aranžuotojas Paul Buckmaster'is, jo dėka albumas įgauna simfoninio roko ir gospelo akcentą. Pirmasis albumo singlas „Border Song“ [[Billboard Hot 100]] sąraše pajėgia užkopti tik į 92-ąją vietą. Kita vertus, antrasis singlas „[[Your Song]]“ tampa jo pirmuoju hitu, užimdamas 7-ą vietą [[UK Singles Chart]] sąraše ir 8-ą vietą Amerikoje. Nors iš esmės pats albumas tapo jo pirmuoju hitiniu albumu, užėmęs 4-ą vietą [[Billboard 200]] ir 5-ą vietą [[UK Albums Chart]] sąrašuose.<ref name=":0">https://web.archive.org/web/20150214060116/http://www.officialcharts.com/artist/_/Elton%20John</ref><ref>Bernardin & Stanton 1996, p. 116.</ref>
Eilutė 27:
=== Nauja įrašų kompanija ir kryptis (1974–1979) ===
====
[[Vaizdas:Elton john rock music awards 1975.JPG|kairėje|miniatiūra|233x233px|Eltonas Džonas 1975 m. roko muzikos apdovanojimuose.]]
[[1974]] m. Eltonas įkūrė savo įrašų leidybinę kompaniją „Rocket Record Company“. Vietoj to, kad dainas leistų vien per savo paties įkurtą kompaniją, jis pasirašė su „[[MCA]]“ 8 mln. vertės kontraktą. Tais pačiais metais „MCA“ išleido Eltono Džono geriausių dainų rinkinį, kuris pasiekė pirmąsias vietas tiek Amerikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje ir tapo deimantiniu, pardavęs daugiau kaip 16 milijonų kopijų.<ref>"[https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=top_tallies&ttt=DA#search_section RIAA – Diamond Awards]" (PHP). riaa.com. </ref> Tais pačiais metais Eltonas bendradarbiavo su [[John Lennon|Džonu Lenonu]], sudainuodami bendrai „The Beatles“ dainą „[[Lucy in the Sky with Diamonds]]“, Lenono solinės karjeros dainą „One Day at a Time“. Pats Lenonas su Eltonu įrašo dainą „Whatever Gets You thru the Night“ savo albumui „Walls and Bridges“. Šias dainas Džonas Lenonas, paskutinį kartą koncertuodamas ant scenos, sudainuoja kartu su Eltonu Džonu, įskaitant ir bitlų dainą „I Saw Her Standing There“ Madison Square Garden sode ([[Niujorkas|Niujorke]]). Tiesą sakant, ant scenos jis lipo tik dėl Eltonui duoto pažado, kad jei jų daina „Whatever Gets You Thru The Night“ taps singlu-hitu Amerikoje, jis turės groti kartu scenoje.<ref>Jeff Woolf, Scott Jennings and James L. Halperin (Editor) „[https://books.google.lt/books?id=l-o1rcQ9Cc0C&pg=PA90&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Icons of 20th Century Music: Heritage-Odyssey Auction]“</ref>
Eltono naujasis albumas „[[Caribou]]“, išleistas 1974 m. tapo trečiuoju albumu jo karjeroje, patekusiu į pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje.<ref>"[https://www.letssingit.com/elton-john-album-lyrics-caribou-18ftw4 Elton John – Caribou Album]". Artists.letssingit.com.</ref> Tačiau gerų rezultatų sulaukė ir JAV, Kanadoje bei Australijoje. Jis įrašinėtas per porą savaičių, turų metu, jame pasirodo tokios dainos kaip „The Bitch Is Back“ bei orkestro pritariamas „[[Don't Let the Sun Go Down on Me]]“. Singlas „Step into Christmas“ išleistas dar praeitų metų lapkritį, bet pasirodo tik „Caribou“ albumo 1995 m. perdarytame leidime.<ref>Stephen Thomas Erlewine "[https://web.archive.org/web/20160115210716/http://www.allmusic.com/album/release/caribou-bonus-tracks-mr0000283518 Caribou]"</ref> Britų roko grupės „The Who“ narys Pete Townshend pasiūlo Džonui roko operos filme „Tommy“ vaidinti veikėją, vardu Local Lad, o taip pat perdainuoti jų dainą „[[Pinball Wizard]]“. Įrašyta daina buvo sunkesnė už originalą ir buvo panaudota tame filme, kuris buvo išleistas 1975 m. Ji pasiekė 7-ą vietą Jungtinėje Karalystėje pagal pardavimus. Tais pačiais 1975 metais Eltonas išleidžia savo autobiografinį albumą, pavadinimu „[[Captain Fantastic and the Brown Dirt Cowboy]]“, kuris užėmė 1-ą vietą Amerikos Valstijose – tai pirmasis albumas per visą istoriją, sugebėjęs Amerikos Valstijose tai padaryti. Kaip ir ankstesniuose albumuose, jis atskleidžia savo dvejopą asmenybę, o tekstų autorius [[Bernie Taupin]] dainose nupasakoja judviejų sunkius ankstyvuosius karjeros metus. Daina „[[Someone Saved My Life Tonight]]“ tapo šio albumo singlu-hitu, joje jis dainuoja apie savo gyvenimo peripetijas, mėginimą nusižudyti ir kaip buvo išsaugota jo gyvybė. Tačiau po šio albumo Eltonas jautėsi pervargęs ir nepatenkintas, jis atsisakė savo klasikinės grupės, kuri grojo nuo jo karjeros pradžios ir susidėjo iš būgnininko Nigel Olsson bei bosisto Dee Murray. Po šito sprendimo, buvo priimti dirbti nauji nariai, tarp jų ir jau seniau groję gitaristas Davey Johnstone bei perkusininkas Ray Cooper. 1975 m. birželį savo naujus narius Eltonas pristatė per koncertą, prieš 75,000 žmonių minią [[Londonas|Londono]] [[Wembley stadionas|Vemblio stadione]]. 1975 m. rudenį išleistas „Rock of the Westies“ albumas, kurio kryptis buvo [[rokas]]. Jo sėkmė bene tokia pat kaip ir pastarojo albumo. Vėliau Eltonas gauna savo žvaigždę [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]]. Kad atšvęstų 5 metų sukaktį, nuo tada, kai jis pasirodė dėmesio centre, Eltonas atliko dviejų naktų didelį pasirodymą, susidedantį iš keturių atskirų pasirodymų. Vietos buvo apribotos iki 500 žmonių per vieną pasirodymą, bilietus buvo galima laimėti loterijoje. Į koncertą atvykę žmonės gavo knygutę storu viršeliu, kurioje buvo surašyta Eltono grupės istorija. 1975 m. rugpjūčio 9 d. per pirmuosius kasmetinius Roko muzikos apdovanojimus, jis buvo įvardytas kaip iškilus, išskirtinis tų metų atlikėjas.<ref>United Press International, "Elton John Named Rock Personality", ''Playground Daily News'', Fort Walton Beach, Florida, 1975 m. pirmadienį, rugpjūčio 11 d. 30 tomas, nr. 159, psl. 14</ref> 1976 m. gegužę buvo išleistas jo gyvų pasirodymų albumas „[[Here and There]]“, vėliau spalį išleistas studijinis albumas „[[Blue Moves]]“, kuriame buvo jo vienas žinomesnių singlų „Sorry Seems to Be the Hardest Word“. Tačiau labiausiai sėkmės susilaukė sudainavęs duetu su Kiki Dee dainą „Don't Go Breaking My Heart“, kuri pasiekė populiarumo viršūnes JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje bei Prancūzijoje.<ref>"[https://web.archive.org/web/20161130152100/http://www.billboard.com/artist/301679/elton-john/chart Elton John Billboard Chart History]" ''Billboard''.</ref>
Tas laikotarpis tarp 1970 ir 1976 m. jo karjeroje buvo itin ypatingas, per tą laiką sugebėjo išleisti 7 albumus, pasiekusius pirmas vietas JAV topuose, kažkas, ko padaryti nebuvo pavykę niekam kitam.<ref>Redbeard (2009). "Elton John –Goodbye Yellow Brick Road". ''In the Studio With Redbeard, Interviews With Famous Musicians''. Barbarosa Ltd. Production. pp. Studio Interview with Elton John. </ref> Net 6 iš jų pateko į „[[Rolling Stone]]“ 2003 m. 500 geriausių visų laikų albumų sąrašą, iš kurių aukščiausią 91-ą vietą pelnė „Goodbye Yellow Brick Road“.
1977 m. lapkritį Eltonas vieno pasirodymo metu paskelbė, kad nutraukia pasaulinius turus. Jo kolega dainų tekstų autorius [[Bernie Taupin]] pradėjo dirbti su kitais atlikėjais, jų keliai išsiskyrė. Eltonas pradeda rečiau leisti albumus, 1978 m. pasirodo pirmasis be Bernie kurtas albumas „[[A Single Man]]“. Prie jo dirbo su nauju žodžių kūrėju Gary Osborne. Albume nebuvo nė vieno singlo, kuris būtų patekęs bent į Top 20 Amerikoje. Tačiau du singlai „[[Part-Time Love]]“ bei „[[Song for Guy]]“ patenka į dvidešimtuką Jungtinėje Karalystėje, o pastarasis vėliau pasiekia ir 5-tą vietą. 1979 m. kartu su perkusininku Ray Cooper jis išvyksta koncertuoti į sovietinę [[Rusija|Rusiją]], šitaip tapdamas vienas pirmųjų vakarų atlikėjų, koncertavusių [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]].<ref>"The International Who's Who in Popular Music 2002". p. 260. Psychology Press</ref>
=== Paskutinysis turas „Farewell Yellow Brick Road“ ===
| |||