Gudakalnio kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Išvalyta beletristika, bet ne iki galo.
Eilutė 6:
[[File:Gudakalnio kapinių vieta.jpg|thumb|''Gudakalnio kapinių tiksli vieta'']]
 
'''Gudakalnio kapinės''' – [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaime [[Birštono savivaldybė|Birštono savivaldybėje]]. Tvora aptvertos veikiančios kaimo kapinaitės ant mišku apaugusios kalvos, esančios ties [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santaka. antTaip kalvospat vadinamos esančiosŽideikonių arba Medeikonių kapinaitėmis, veikiančiospagal kaimogreta kapinaitėsesančių kaimų pavadinimus.
 
Pasiekiamos iš plento [[A16]] [[Prienai]] – [[Trakai]] [[Būdos (Birštonas)|Būdose]] pasukus į kairę šiaurės kryptimi. Važiuojant lauko keliu yra nuoroda į [[Paverknių piliakalnis|Paverknių piliakalnį]], važiuoti šia kryptimi apie 3,5 km. Prieš nusileidžiantį kelią į [[Verknė]]s slėnį, reikėtų stabtelti ir pasukti į kairį keliuką, kuriuo puslankiu privažiuojamas miškas. Nusileidžiantis keliasKelias mišku iki kapinių prastos kokybės. Juo keliaujama pėsčiomis.
Dar kitaip jos vadinamos Žideikonių arba Medeikonių kapinaitėmis pagal greta įsikūrusių kaimų pavadinimus.
 
Kapinės įsikūrusios gražioje vietoje ant aukštos kalvos, dabartiniu metu apaugusios mišku. Kalvos papėdėje [[Verknė]] įteka į [[Nemunas|Nemuną]], kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] upės, žiūrint nuo kapinių, matyti didžiulis skardis, vadinamas [[Ožkų pečius|Ožkų pečiumi]].
== Privažiavimas iki kapinių ==
 
Kapinių kalvos papėdėje išilgai [[Verknė|Verknės]] įsikūręs [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaimas. Paėjus paleikelių upęšimtų metrų nuo kapinaičių vospalei kelis šimtus metrų,upę aptinkamasyra [[Paverknių piliakalnis]].
Pasiekiamos iš plento [[A16]] [[Prienai]] – [[Trakai]] [[Būdos (Birštonas)|Būdose]] pasukus į kairę šiaurės kryptimi. Važiuojant lauko keliu yra nuoroda į [[Paverknių piliakalnis|Paverknių piliakalnį]], važiuoti šia kryptimi apie 3,5 km. Prieš nusileidžiantį kelią į [[Verknė]]s slėnį, reikėtų stabtelti ir pasukti į kairį keliuką, kuriuo puslankiu privažiuojamas miškas. Nusileidžiantis kelias mišku iki kapinių prastos kokybės. Juo keliaujama pėsčiomis.
 
== Istorija ==
Eilutė 18:
[[Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia |Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios]] mirties [[metrikai|metrikuose]] nuo 1803 m. minimi laidojimai Žideikonių kapinėse. Tačiau vietiniai žmonės nuo seno šias kapines vadino “Gudakalnio”. Kartais šį terminą metrike įrašydavo ir kunigas ar bažnyčios raštininkas.
 
Gudakalnio kapinaitėse buvo laidojama iš aplinkinių kaimų, t.y.: [[Gudakalnis|Gudakalnio]], [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]], [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]], [[Būdos (Birštonas)|Būdų]]. Taip pat šiose kapinėse laidodavo ir iš kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] esančių kaimų, t.y. [[Žideikonys|Žideikonių]], [[Kisieliškės|Kisieliškių]], [[Benčiakiemis|Benčiakiemio]].
Kapinės įsikūrusios gražioje vietoje ant aukštos kalvos, dabartiniu metu apaugusios mišku. Kalvos papėdėje [[Verknė]] įteka į [[Nemunas|Nemuną]], kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] upės, žiūrint nuo kapinių, matyti didžiulis skardis, vadinamas [[Ožkų pečius|Ožkų pečiumi]].
 
Senovėje laidotuvių procesija atkeliaudavo iki [[Verknė|Verknės]], nusileisdavo keliu iki upės ir slinkdavo iki [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santakos vietos. Santakoje vandenį buvo galima perbristi iki tol, kol jo lygmenį pakėlė [[Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė|Kauno HES]]. Šiuo metu santakos vieta neperbrendama. Perbrendant laidotuvių procesijai per upę, buvo išlaikomas senovinis paprotys, susijęs su sielos apvalymu ir kelione į kitą pasaulį. Privažiavus kalvą, į ant jos esančias kapinaites karstą tekdavo užnešti rankomis. Kalva, ant kurios išsidėsčiusios kapinės, pakankamai aukšta, transportu nepasiekiama.
Kapinių kalvos papėdėje išilgai [[Verknė|Verknės]] įsikūręs [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaimas. Paėjus palei upę nuo kapinaičių vos kelis šimtus metrų, aptinkamas [[Paverknių piliakalnis]].
 
1941 m. šios kapinaitės uždarytos. Laidoti vėl pradėta visai neseniai, jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Gudakalnio kapinėse laidojimo vietų skaičius ribotas, josjose pritaikytoslaidojami aplinkinių kaimų gyventojų palaikų palaidojimui, nes privažiavimo kelių nėrapalaikai.
Gudakalnio kapinaitėse buvo laidojama iš aplinkinių kaimų, t.y. [[Gudakalnis|Gudakalnio]], [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]], [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]], [[Būdos (Birštonas)|Būdų]]. Taip pat šiose kapinėse laidodavo ir iš kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] esančių kaimų, t.y. [[Žideikonys|Žideikonių]], [[Kisieliškės|Kisieliškių]], [[Benčiakiemis|Benčiakiemio]].
 
Senovėje laidotuvių procesija atkeliaudavo iki [[Verknė|Verknės]], nusileisdavo keliu iki upės ir slinkdavo iki [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santakos vietos. Santakoje vandenį buvo galima perbristi iki tol, kol jo lygmenį pakėlė [[Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė|Kauno HES]]. Šiuo metu santakos vieta neperbrendama. Perbrendant laidotuvių procesijai per upę, buvo išlaikomas senovinis paprotys, susijęs su sielos apvalymu ir kelione į kitą pasaulį. Privažiavus kalvą, į ant jos esančias kapinaites karstą tekdavo užnešti rankomis. Kalva, ant kurios išsidėsčiusios kapinės, pakankamai aukšta, transportu nepasiekiama.
 
1941 m. šios kapinaitės uždarytos. Laidoti vėl pradėta visai neseniai, jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Gudakalnio kapinėse laidojimo vietų skaičius ribotas, jos pritaikytos aplinkinių kaimų gyventojų palaikų palaidojimui, nes privažiavimo kelių nėra.
 
==Kapinių paminklai==
 
JoseKapinėse yra [[Birštonas|Birštono]] krašto medinės kryždirbystės objektų,. yraGreta išlikęnaujai kažkiekpastatytų irpaminklų senųjųyra išlikę antkapių, datuotų XX a. pradžios laikotarpiu, yra ir naujai pastatytų paminklų.
Kapinės aptvertos medine tvora, prižiūrimos, kasmet lankomos ir tvarkomos [[Birštonas|Birštono]] bočių.
 
Jose yra [[Birštonas|Birštono]] krašto medinės kryždirbystės objektų, yra išlikę kažkiek ir senųjų antkapių, datuotų XX a. pradžios laikotarpiu, yra ir naujai pastatytų paminklų.