Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{Mergeto|Vilniaus universitetas}}
turinį ir struktūrą
Eilutė 17:
}}
{{coord|54.683855|25.286953|type:edu|display=title}}
'''Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas''' (sutrumpinimas – '''VU FsF''') – struktūrinis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) padalinys, neatsiejama senojo Universiteto dalis, savo veiklą pradėjusi nuo pat jo įkūrimo – 1579 m. [[Fakultetas]] tęsia Europos kultūros ir mokslo tradicijas ir tuo pačiu esti atviras bei modernus. Tai plataus profilio mokslo ir studijų institucija, organizuojanti filosofijos, edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, sociologijos, irkriminologijos, pedagogų rengimo ir Azijos studijų programas bei šių sričių mokslinius tyrimus.
 
== Istorija ==
Eilutė 47:
Filosofijos fakultete vykdomos 3 pakopų studijos: pirmosios ([[bakalauras|bakalauro]]), antrosios ([[magistrantūra|magistrantūros]]) ir trečiosios ([[doktorantūra|doktorantūros]]).
 
Bakalauro pakopoje siūlomos filosofijos, psichologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, sociologijos, kriminologijos, Azijos studijų, gamtamokslinio ugdymo ir sociologijosvaikystės pedagogikos studijos. Fakultete vykdoma net dvylikatrylika Filosofijos, Psichologijos, Socialinio darbo, Sociologijos, Edukologijos, Azijos studijų krypties magistrantūros programų, kuriose studentai gali mokytis tiek nuosekliu, tiek ištęstiniu būdu. Be to, organizuojamos Etnologijos, Edukologijos, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos doktorantūros studijos.
 
== Mokslas ==
Eilutė 53:
Fakulteto mokslinių tyrimų kryptys ir mokslo tiriamieji darbai:
 
''' 1. Šiuolaikinės filosofijos istorinė genezė, pobūdis ir vaidmuo:'''
* Globalizacijos proceso poveikio kultūrai filosofinė analizė
* Metodologinė filosofinio diskurso raidos analizė
 
'''Azijos ir transkultūrinių studijų institutas'''
'''2. Visuomenė, bendruomenė ir asmuo: gyvenimo kokybės ir vertybių kaita:'''
* Ankstyvosios savireguliacijos raidos psichosocialiniai ir biologiniai veiksniai
* Asmens funkcionavimo daugiamatiškumas: teorinis, įvertinimo ir praktinis aspektai
* Atskirų bendruomenės grupių psichologinio gerbūvio tyrimai
* Darbo rinka ir socialinės gerovės sistemos modernizacija
* Nacionalinė ir globali švietimo politika
* Psichologiniai teisinių santykių aspektai
* Socialiniai diskursai ir veiksmas
* Socialinis darbas ir socialinės paslaugos multikultūrinės aplinkos ir visuomenės transformacijų kontekste
* Socialinių transformacijų nulemto streso poveikis individui, šeimai ir socialinėms grupėms
 
Tekstologiniai, istoriografiniai bei lyginamieji Azijos tyrimai.
'''3. Nervų sistemos ir elgsenos tyrimai:'''
 
* Žmogaus pažinimo procesų statinių ir dinaminių charakteristikų tyrimas
Sociokultūriniai antropologiniai Azijos tyrimai.
 
 
'''Filosofijos institutas'''
 
Filosofijos istorija ir dabartis: pamatinės metodologinės kontroversijos.
 
Kontinentinės filosofijos tradicijos ir religijos šiuolaikiniai tyrimai.
 
Gamtos mokslo formavimosi socialinių, metafizinių ir metodologinių prielaidų tyrimas.
 
 
'''Psichologijos institutas'''
 
Pažinimo procesų veikimo principų tyrimas.
 
Vaikų ir jaunuolių raida ir paremianti aplinka: įvertinimas, sąveikų analizė, ugdymas.
 
Psichosocialinių sąveikų ir priimamų sprendimų veiksniai bei padariniai.
 
Psichosocialinio streso ir psichologinių sutrikimų rizikos ir įveikos veiksniai ir pagalbos efektyvumas.
 
Darbuotojų veiklos ir gerovės psichologiniai, socialiniai ir organizaciniai veiksniai šiuolaikinėse organizacijose.
 
 
'''Sociologijos ir socialinio darbo institutas'''
 
Sociologinė visuomenės struktūros ir kaitos analizė.
 
Socialinė kontrolė ir kriminologinių diskursų konstravimas.
 
Inovatyvių socialinio darbo ir socialinių paslaugų paradigmų ir modelių tyrimai.
 
Iššūkiai socialinei politikai bei jos tobulinimo galimybės.
 
 
'''Ugdymo mokslų institutas'''
 
Švietimo ir ugdymo kultūra darniai plėtrai.
 
Globalios ir lokalios švietimo politikos raida.
 
Ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimas.
 
'''Fakultete leidžiami mokslo darbai:'''
 
* Acta paedagogica Vilnensia
*Acta Orientalia Vilnensia
* Problemos
*Kriminologijos studijos
* Psichologija
* STEPP – Socialinio darbo teorija, empirija, politika ir praktika
eilutė 86 ⟶ 119:
Fakulteto administraciją sudaro:
* Dekanas – prof. dr. Arūnas Poviliūnas
* Studijų prodekanasprodekanė – doc. dr. EvaldasJolanta KazlauskasAleknevičienė
* Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas – prof. habil. dr. Zenonas Norkus
* Tarptautinių ryšių ir projektų prodekanė – Vida Jakutienė
* Parnerystės prodekanas – doc. dr. Kęstutis Dubnikas
 
== Katedros ==
 
Filosofijos fakultete yra septynios katedros, kuriose dirba 81 dėstytojai (iš jų 18 profesorių, 34 docentai, 29 lektoriai) ir 54 doktorantai.
* [[Filosofija|Filosofijos]] katedra (vedėjas prof. [[Albinas Plėšnys]])
* [[Filosofijos istorija|Filosofijos istorijos]] ir [[logika|logikos]] katedra (vedėjas prof. dr. (HP) [[Marius Povilas Šaulauskas]])
* [[Bendroji psichologija|Bendrosios psichologijos]] katedra (vedėjas prof. dr. (HP) [[Gintautas Valickas]])
* [[Klinikinė psichologija|Klinikinės]] ir [[organizacinė psichologija|organizacinės psichologijos]] katedra (vedėja prof. habil. dr. [[Danutė Gailienė]])
* [[Socialinis darbas|Socialinio darbo]] katedra (vedėja prof. Laimutė Žalimienė)
* [[Sociologija|Sociologijos]] katedra (vedėjas prof. dr. (HP) Arūnas Poviliūnas)
* [[Edukologija|Edukologijos]] katedra (vedėja prof. dr. Lilija Duoblienė)
 
== CentraiAkademiniai padaliniai ==
 
2018 m. vasario mėn. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veiklą pradėjo penki institutai:
* Informacijos visuomenės studijų centras (vadovas prof. dr. (HP) Marius Povilas Šaulauskas)
* Kriminologinių studijų centras (vadovas prof. dr. (HP) [[Aleksandras Dobryninas]])
* Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (vadovė doc. dr. [[Roma Jusienė]])
* Švietimo politikos centras (vadovė prof. dr. [[Lilija Duoblienė]])
* [http://www.pedagogika.vu.lt/ Vilniaus universiteto Pedagogikos centras] (vadovė Doc. Sigita Girdzijauskienė)
 
* Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
== Laboratorijos ==
* Filosofijos institutas
* Psichologijos institutas
* Sociologijos ir socialinio darbo institutas
* Ugdymo mokslų institutas
 
Institutai įsikūrė Vilniaus universiteto senatui, įgyvendinančiam Vilniaus universiteto 2015–2017 metų strateginį veiklos planą, 2017 m. balandžio 25 d. patvirtinus Filosofijos fakulteto nuostatus ir pritarus reorganizacijos planams.
* Specialiosios psichologijos laboratorija (vadovas prof. Albinas Bagdonas)
* Psichofiziologijos laboratorija (vadovas prof. Henrikas Vaitkevičius)
* Sociologijos laboratorija (vadovas prof. Arūnas Poviliūnas)
* [http://www.humre.vu.lt/ HUMRE infrastruktūra] (vadovas doc. Evaldas Kazlauskas)
 
== Bendradarbiavimas ==
eilutė 123 ⟶ 140:
== Nuorodos ==
* [http://www.fsf.vu.lt Oficialus Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tinklalapis]
* [httphttps://wwwfsf.filosfsavusa.lt/lt Oficialus Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete puslapis]
 
{{Vilniaus universitetas}}