Planetos milžinės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Planetų milžinių grupė skiriasi nuo kitos, [[Žemės grupė]]s planetų, kurios turi kietą paviršių ir yra sudarytos daugiausiai iš silikatinių uolienų.
Nors nėra vieningos nuomonės, kaip susidarė planetos milžinės, tačiau jų formavimosi teorijoje svarbų vaidmenį vaidina taip vadinamoji [[šerkšno riba]] arba '''sniego riba'''. Tai yra riba, už kurios gali kondensuotis [[ledas]] (tiek vandens, tiek amoniako ir metano). Taip, pavyzdžiui, daugelis uolienų ir metalų gali kondensuotis [[Temperatūra|temperatūrose]] apie 1300 [[Kelvinas|K]]. Anglies ir ledo [[kondensacija]] galima apie 300–100 K temperatūrose. Sniego ribos padėtis priklauso nuo centrinės žvaigždės [[Šviesis|šviesio]]. Mūsų – [[Saulė]]s atveju ta riba yra tarp [[Marsas (planeta)|Marso]] ir [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]. Taigi, arčiau šios ribos formuosis uoliniai [[Planetoidas|planetoidai]] (planetesimalės), o iš jų Žemės grupės planetos. Už tos ribos palankesnės sąlygos formuotis lediniams planetoidams, prie kurių paviršių gana efektyviai gali prilipti (prišalti) vandenilis. Iš tų planetoidų (o galbūt ir iš disko medžiagos sutankėjimų) atsirado [[Proplaneta|proplanetos]] – planetų užuomazgos, į kurias vyko medžiagos iš disko [[akrecija]]. Žinoma, nemažą vaidmenį čia vaidino žvaigždinis (šiuo atveju Saulės) vėjas, išpūtęs dalį aplinkžvaigždinės medžiagos iš disko vidinės dalies. ir dudju kamuoliai kurie buvo zinomi kaip svogunais atkeliavio is pietunes galattikos puses su meslo gabaliukiasi ir tai rukymas kenkia
{{astro-stub}}
| |||