Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

8 554 baitai pašalinti ,  prieš 4 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
Kadaise viena didžiausių [[judėjai|judėjų]] bendruomenių buvo smarkiai išnaikinta [[Holokaustas|holokausto]] ([[1941]]–[[1944]]) metu. [[2006]]&nbsp;m. duomenimis, 9743 asmenys save identifikavo kaip žydus.<ref name="StateGov">[http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90183.htm International Religious Freedom Report]</ref> Iš jų [[2009]]&nbsp;m. duomenimis 667 save laiko [[judaizmas|judėjais]].<ref name="Religiju Enciklopedija">''Reliģiju Enciklopēdija'', [http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html Statistika] (in Latvian). Accessed 2009-07-23.</ref> Šalyje yra apie 600 [[neopagonybė|neopagoniško]] judėjimo ''[[Dievturyba]]'' pasekėjų.<ref>{{cite web|url=http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html|title=Statistics of approved parishes in Latvia|date=2004-01-01|accessdate=2007-03-07|publisher=The Latvian Bible Society|work=Reliģiju Enciklopēdija|language=Latvian}}</ref>
 
== jufifjfhrju4i4 is a pie and a flight to the airport to get the car
== Kultūra ==
{{main|Latvijos kultūra}}
Latvijos kultūrinį paveldą sudaro [[Baltijos vokiečiai|Baltijos vokiečių]], latvių valstiečių ir [[pagonys|pagonių]] tradicijos. [[XIII a.|XIII]]-[[XIX a.|XIX]] amžiuose, Baltijos [[vokiečiai]] suformavo [[aristokratas|aristokratų]] visuomenės klasę. Jie paliko išskirtinį kultūrinį palikimą, prie kurio sukūrimo prisidėjo tiek latviai, tiek vokiečiai. Tačiau daugelis vietinių (grynakraujų) latvių nedalyvavo būtent šiame kultūriniame gyvenime. Nepaisant to išliko daugiausiai vietinių valstiečių pagoniškas, iš dalies susimaišęs su krikščioniškomis tradicijomis, palikimas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje&nbsp;– [[Janių šventė]] (''Jāņi''; atitinka lietuviškąsias [[Joninės|Jonines]]), pagoniškoji [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžos]] šventė, yra švenčiama [[Jonas Krikštytojas|šv. Jono Krikštytojo]] religinės šventės dieną.
 
XIX a. Latvijos tautiniai judėjimai pradėjo skleisti Latvijos kultūrą, ir skatino latvius aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Nepaisant to, kad prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], daugelis Latvijos menininkų ir kitų kultūros elito atstovų pabėgo iš šalies, jie toliau tęsė savo kūrybos darbus daugiausiai Latvijos emigrantams.<ref>{{cite web|url=http://latvianart.org/historical.html|title=Latvianart.org, „Historical Background“}}</ref> Po Latvijos įjungimo į [[TSRS]], šalies menininkai ir rašytojai buvo priversti sekti [[Socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] meno stiliumi. Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis.{{faktas}}
 
Latvių tautosakoje vyrauja lyrinės [[daina|dainos]]. Latviškų tekstų atsiradimas susijęs su [[reformacija]]. [[XVI a.|XVI]]-[[XVIII a.]] latvių raštiją kūrė daugiausiai Latvijoje gyvenantys [[vokiečiai]]. Latviškų tekstų buvo [[1525]]&nbsp;m. [[Liubekas|Liubeke]] išspausdintoje, bet neišlikusioje liuteroniškoje knygoje. Seniausios išlikusios latviškos knygos&nbsp;– [[1585]]&nbsp;m. [[Vilnius|Vilniuje]] išspausdintas katalikiškas ir [[1586]]&nbsp;m.<ref name="LTE"/> [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] liuteroniškas [[katekizmas|katekizmai]]. Latvių literatūros formavimasis susijęs su [[XIX a.]] 6-ame dešimtmetyje prasidėjusiu tautos atgimimo judėjimu&nbsp;– Jaunalatvių sąjūdžiu. Jaunalatvių poetai&nbsp;– [[Juris Alunanas]], [[Fricis Brivzemniekas]], publicistai&nbsp;– [[Kasparas Biezbārdis]], [[Krišjanis Valdemaras]], tautosakininkas&nbsp;– [[Krišjanis Baronas]] aktyviai rėmė nepriklausomybės siekį ir latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą. <ref name="LTE"/>
[[Vaizdas:Caraway cheese.jpg|thumb|right|260px||Kmynų sūris&nbsp;– tradicinis [[Janių šventė]]s patiekalas]]
Tradiciniam latviškam folklorui, ypač liaudies dainoms, daugiau nei 1000 metų. Žinoma daugiau nei 1,2 milijono dainų tekstų ir apie 30 000 liaudies dainų melodijų<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=40&Itemid=124 Welcome to Latvia&nbsp;– Folk Songs]</ref>. [[Latviai|Latvių]] liaudies dainos daugiausia vienbalsės, turi bendrų bruožų ([[Diatoninė dermė|diatoninės dermės]], mišrusis metras) su [[lietuviai|lietuvių]], [[baltarusiai|baltarusių]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[rusai|rusų]] liaudies dainomis. Melodijos rečitatyvinės (apeiginės dainos) arba kantileninės (lyrinės dainos). Latvių liaudies instrumentais laikomi&nbsp;– styginiai&nbsp;– [[smuikas]] (''vijole''), [[kuoklės]] (''kokles''), [[pūslinė]] (''dūda'' ar ''pūšļa vijole''), [[vienstygė]] (''vienstīdzis''), pučiamieji&nbsp;– [[molinukas]] (''svilpaunieks''), [[lamzdelis]] (''stabule''), [[trimitas]] (''taure''), [[ožragis]] (''āžrags''), [[dūdmaišis]] (''somas stabules'' ar ''dūdas''), mušamieji&nbsp;– [[džingulis]] (''trīdeksnis''), [[būgnas]] (''bungas''), taip pat [[dambrelis]] (''vargāns''). [[XIII a.]] atsirado bažnytinė muzika. [[1873]]&nbsp;m. pradėtos rengti [[Visuotinė latvių Dainų ir Šokių šventė|Visuotinės latvių Dainų ir Šokių šventės]]. Nuo to laiko iš viso šventė vyko 23 kartus. Jos vyko tiek [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], tiek [[TSRS]], tiek nepriklausomoje Latvijoje.<ref name="LTE"/> Latvija [[Eurovizija|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 10 kartų. Debiutavo [[2000]]&nbsp;m. Aukščiausias rezultatas&nbsp;– pirma vieta [[2002]]&nbsp;m., kurią pasiekė atlikėja [[Marie N]].
 
[[Latviška virtuvė]] dėl Latvijos gamtinių ir istorinių sąlygų yra artimai susijusi su kitomis [[Rytų Europa|Rytų Europos]] virtuvėmis. Jai būdingos visos gamybos tradicijos, produktai, patiekalai, kurie aptinkami ir kitose aplinkinėse kulinarinėse tradicijose: [[Lietuviška virtuvė|Lietuviškoje]], [[Rusiška virtuvė|Rusiškoje]], [[Estiška virtuvė|Estiškoje]] virtuvėse. Todėl kalbėti apie latvišką virtuvę, kaip apie išskirtinę tradiciją, yra sunku. Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko [[kmynas|kmynų]] sūrį ({{la|ķimeņu siers}}), kai kas&nbsp;– latviškus [[koldūnai|koldūnus]]&nbsp;– ''pīrāgi''. Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra [[Rygos balzamas]], išrastas [[XVIII a.]], tampantis daugelio šiuolaikinių [[Alkoholinis kokteilis|kokteilių]] sudėtine dalimi. Latviškoje virtuvėje galima išskirti dvi tradicijas. Viena jų yra [[vokiečiai|vokiečių]] miestiečių tradicija, būdinga ir [[Estija]]i, kuri formavo [[kulinarija|kulinariją]] ilgus amžius ir atnešė tokius produktus, kaip rauginti kopūstai, marinuotos daržovės, rūkytos [[dešra|dešros]], [[alus]]. Kita tradicija buvo primityvi [[latviai|latvių]] valstiečių mityba, pagrįsta gausiu grūdinių kultūrų, bulvių ir pieno produktų vartojimu.<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref>
 
[[Latvių tautinis kostiumas]] – reikšminga ir savita kultūrinio paveldo dalis. Tradiciniu tautiniu kostiumu vadinamas drabužis, kuris formavosi ir vystėsi iki [[XIX a.]] vidurio.
 
=== Sportas ===
{{plačiau|Sportas Latvijoje}}
 
[[Vaizdas:Schweden-Lettland bei der WM 2005.jpg|thumb|200px|Jānis Sprukts 2005 m. pasaulio ledo ritulio čempionate Austrijoje.]]
Nacionaline Latvijos sporto šaka laikomas [[ledo ritulys]]. Dėl to [[2006]]&nbsp;m. [[pasaulio ledo ritulio čempionatas]] vyko [[Ryga|Rygoje]]. Latvijos ledo ritulio rinktinė dalyvavo [[1936]], [[2002]], [[2006]] ir [[2010]]&nbsp;m. [[Žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]] ir visuose pasaulio čempionatuose nuo [[1997]]&nbsp;m.
 
Latvijoje taip pat mėgstamas [[krepšinis]] ir [[futbolas]], populiarus tautinis žaidimas [[novusas]]. Latvija tapo [[I Europos krepšinio čempionatas|I Europos krepšinio čempionato]] aukso medalių laimėtoja ir [[1937]]&nbsp;m. rengė [[II Europos krepšinio čempionatas|II Europos krepšinio čempionatą]]. Latvijos futbolo rinktinė dalyvavo [[Euro 2004|2004 m. Europos futbolo čempionate]]. Sėkmingiausias [[tenisas|teniso]] žaidėjas iš Latvijos laikomas [[Ernestas Gulbis]].
 
Nuo nepriklausomybės atkūrimo, Latvija vasaros olimpinėse žaidynėse nuo [[1992]]&nbsp;m. laimėjo 14 medalių, įskaitant du aukso medalius, o žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo tik vieną bronzos medalį. Įskaitant sportininkus, kurie buvo įtraukti į [[Rusijos imperija|carinės Rusijos]] ir [[SSRS]] rinktines, Latvijos vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjo 68 medalių (tarp jų 17 aukso), o žiemos olimpinės žaidynės 10 medalių (iš jų 3 aukso) <ref>[http://www.olimpiade.lv/abc/?selected=10 Latvijas sportisti Olimpiādēs] olimpiade.lv</ref>.
 
Pirmasis Latvijos olimpinis čempionas ir aukso medalio laimėtojas buvo ieties metikė [[Inese Jaunzeme]], kuri apdovanojimą iškovojo [[1956]]&nbsp;m. vasaros olimpinėse žaidynėse [[Melburnas|Melburne]], [[Australija]]. [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] aukso medalį ir čempiono titulą vyrų [[BMX]] dviračių rungtyje iškovojo [[Māris Štrombergs]]. Sidabro medalį laimėjo ieties metikas [[Ainārs Kovals]], o bronzos&nbsp;– sunkiaatletis [[Viktoras Ščerbatihs]] <ref>[http://olimpiade.leta.lv/zinas/svinigi-noslegusas-pekinas-olimpiskas-speles Svinīgi noslēgušās Pekinas olimpiskās spēles], leta.lv</ref>.
 
== Švietimas ==
Anoniminis naudotojas