|
[[Vaizdas:2019 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo biuletenio pavyzdys.jpg|thumb|Referendumo biuletenio pavyzdys]]
[[Vaizdas:Canada map (LT).png|miniatiūra|Kanados žemėlapis]]
'''Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo''' (dar žinomas kaip '''referendumas dėl pilietybės išsaugojimo''') – 2019 m. gegužės 12 d. [[Lietuva|Lietuvoje]] vyksiantis [[referendumas]], kurio metu bus sprendžiamas [[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Konstitucijos]] 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos [[pilietybė|pilietybę]], tapus kitos šalies piliečiu.
'''Kanada''' – valstybė [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] šiaurinėje dalyje. Ribojasi su [[JAV]] pietuose ir vakaruose, taip pat su [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenynu]] rytuose, [[Ramusis vandenynas|Ramiuoju vandenynu]] vakaruose bei [[Arkties vandenynas|Arkties vandenynu]] šiaurėje. Kanada yra federacija, kurią sudaro [[Kanados provincijos ir teritorijos|10 provincijų ir 3 teritorijos]]. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų.
Šalys, kurių atveju pilietybės išsaugojimas bus galimas, turės atitikti „europinės ir transatlantinės integracijos“ kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės konstituciniame įstatyme. Pagal esamą įstatymo projektą, šiais kriterijais numatyta užsienio valstybės narystė [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]], [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime]], [[NATO]] arba [[EBPO]], su sąlyga, kad ji kartu nėra buvusios [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] pagrindu sukurtų organizacijų (pvz. [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]], [[Eurazijos Sąjunga|Eurazijos Ekonominės Sąjungos]] ar [[Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija|Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos]]) narė. Šiuo metu yra 43 šalys, atitinkančios minėtus kriterijus, tačiau ne visos iš jų yra įteisinusios dvigubą pilietybę.
Kanada išsidėsčiusi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno šiaurėje, tarp [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakaruose, [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] rytuose ir [[Arkties vandenynas|Arkties]] šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik [[Rusija]]i. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – [[JAV]] (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).
Nepaisant buvusių planų referendumą rengti dvi dienas (gegužės 12 ir 26 d.), po [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstitucinio teismo]] išaiškinimo, kad tai prieštarauja Konstitucijai, buvo priimtas sprendimas palikti tik gegužės 12 d. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame savo nuomonę išreikš daugiau nei pusė visų Lietuvos piliečių.
Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300–1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis [[Kanados skydas]]. Vakaruose – plati [[Šiaurės Amerikos Kordiljeros|Šiaurės Amerikos Kordiljerų]] juosta ([[Pakrantės kalnai]], [[Uoliniai kalnai]], [[Šv. Elijo kalnai]]), su aukščiausia šalies vieta – [[Logano kalnas|Logano k.]] (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, [[fjordas|fjordų,]] [[estuarija|estuarijų]]. Kanados šiaurę sudaro [[Kanados Arktinis salynas]] su gausybe didelių salų ([[Bafino Žemė|Bafino]], [[Elsmyro sala|Elsmyro]], [[Viktorijos sala|Viktorijos]], [[Devono sala|Devono]] ir kt.).
Tą pačią gegužės 12 d. dieną vyks ir [[2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|Prezidento rinkimų]] pirmasis turas bei [[referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo]]. Referendume išvakarėse jame balsuoti buvo apsisprendę maždaug 2/3 Lietuvos piliečių. Referendume bus galima išreikšti pritarimą arba prieštaravimą tokiam teiginiui:
[[Klimatas]]: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. [[žiema|Žiemos]] šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos [[sniegas|sniego]] dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40 °C. Speigai būdingi ir [[Kanados prerijos|prerijų]] sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. [[vasara|Vasarą]] prerijose nereti dideli karščiai (25-30 °C, pasitaiko ir virš 40 °C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20 °C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0 °C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač [[Vankuverio sala|Vankuverio saloje]]), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300–500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima [[amžinas įšalas|amžino įšalo]] žemė.
{{Citata|Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.|}}
Kanados [[hidrografija|hidrografinis]] tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų ([[Didieji ežerai]], [[Vinipego ežeras|Vinipego]], [[Didysis Vergų ežeras|Didysis Vergų]], [[Didysis Lokių ežeras|Didysis Lokių]] ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6 %. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: [[Makenzis|Makenziui]], [[Jukonas (upė)|Jukonui]], [[Saskačevanas (upė)|Saskačevanui]], [[Šv. Lauryno upė|Šv. Lauryno upei]], [[Freizeris|Freizeriui]], [[Nelsonas (upė)|Nelsonui]] ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia [[ledynas|ledynų]] kupolai.
Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi [[arktinė dykuma|arktinių dykumų]] landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi [[tundra|tundrų]] ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati [[taiga|taigos]] juosta (auga [[balteglė]]s, [[juodoji eglė|juodosios eglės]], [[cūga|cūgos]], [[maumedis|maumedžiai]], [[kėnis|kėniai]], rytuose – [[pušis|pušys]]). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai ([[klevas|klevai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[uosis|uosiai]], besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų [[stepė]]s (dabar daugiausia išdirbtos).
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
[[KanadaReferendumas dėl pilietybės išsaugojimo|Daugiau…]]
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|
