Ąžuolynas (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 21:
== Istorija ==
Kauno Ąžuolyno parkas – tai [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su [[Karmėlava|Karmėlavos]], [[Rumšiškės|Rumšiškių]] ir [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. [[Mediena]] naudota tiltams, namams, pilims, laivams statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su
Nuo [[1922]] m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos <ref>[[Algimantas Miškinis]]. 1921–1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra. Kauno istorijos metraštis. – Kaunas: VDU, 2000. – T. 3, 157–184 psl. – ISBN 9955-530-01-4</ref>, sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai. [[1926]] m. pradėjo veikti [[Kauno radijo stotis]], [[1930]] m. įsikūrė miesto sodininkystė. [[1935]]–[[1936]] m. natūralios griovos vietoje įrengti [[Kauko laiptai]] (archit. [[Stasys Kudokas]]). [[1938]] m. dalis Girstupio slėnio atiduota [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sodui]], įrengta estrada [[dainų šventė]]ms ir kitiems renginiams. Vykdomos statybos Parodų kalne, pastatytas [[Kauno sporto halė|sporto halės]] ir [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|futbolo stadiono]] kompleksas, [[Lietuvos kūno kultūros akademija]].
|