Spartako sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.61.9.177 (Aptarimas) darytas keitimas 5548799
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 8:
 
=== Išplitimas ir žygis į šiaurę ===
Sukilimas išplito ir į gretimas Kampanijai sritis. Romėnų pavyzdžiu sutvarkyta kariuomenė, jau išaugusi iki 70 000 žmonių, ėmė žygiuoti į [[Apulija|Apuliją]] ir [[Lukanija|Lukaniją]]. 72 metais pr. m. e. prieš sukilėlius buvo mestos [[konsulas|konsulų]] [[Lentulas|Lentulo]]<nowiki/>i ir [[Gelijus|Gelijaus]] kariuomenės. Viena jų Šiaurės Apulijoje, prie [[Garganas|Gargano]] kalno sumušė 30 000 atsiskyrusių sukilėlių, vadovaujamų Krikso. Žuvo ir pats vadas. Tačiau vėliau Spartako vadovaujami sukilėliai abi armijas sutriuškino, pasinaudodami tuo, kad šios veikė atskirai.
 
Po pergalės spartakininkai [[Adrijos jūra|Adrijos]] pajūriu atžygiavo į Šiaurės Italiją, kur prie [[Mutina|Mutinos]] sumušė prokonsulo [[Kasijus|Kasijaus]] kariuomenę. Spėjama, kad Spartakas siekė juos išvesti iš pusiasalio, tačiau dėl nežinomų priežasčių sukilėliai vėl pasuko į pietus.
 
=== Kova su legionais ir sukilimo pabaiga ===
Sukilėliai pasiekė [[Mesinos sąsiauris|Mesinos sąsiaurį]], kur pagal susitarimą turėjo laukti [[Kilikija|Kilikijos]] [[piratai]], žadėję kariuomenę perkelti į [[Sicilija|Siciliją]], tačiau piratai ten nepasirodė. Tuo metu buvo suformuoti 6 nauji [[legionas|legionai]], vadovaujami [[Krasas|Kraso]] ir skirti kovai prieš Spartaką. Pačiam Krasui tai buvo galimybė susikrauti politinį kapitalą. Tik pradėjęs vadovauti legionams jis ėmėsi griežtų ar net žiaurių priemonių ([[decimacija]]) karių drausmei palaikyti. Grįžtančius nuo Mesinos sąsiaurio sukilėlius Romos karuomenė pasitiko su įtvirtinimų ruožu. Įtvirtinumus pralaužti pavyko, tačiau žuvo du trečdaliai karių.