Didelis [[XIII a]]. [[dominikonų ordinas|dominikonų]] aktyvumas religinės raštijos srityje paveikė ir Jokūbą Voraginietį: net ir eidamas aukštas ir svarbias pareigas, jis daug laiko skyrė rašymui. Tad kaip ir dera [[dominikonų ordinas|dominikonų]], arba „pamokslininkų“ ordino (''Ordo praedicatorum'') [[vienuolis|vienuoliui]], didžiąją jo kūrybos dalį sudarė paveikslaipamokslai. Jokūbas parengė pamokslus pagal visus sekmadieninius bei [[Gavėnia|Gavėnios]] metu [[Bažnyčia|Bažnyčioje]] skaitomus [[Evangelija|Evangelijų]] skaitinius, parašė du tomus [[pamokslas|pamokslų]] apie visus [[šventieji|šventuosius]], kurių iškilmes [[Bažnyčia]] mini per metus, taip pat parengė pamokslų apie Švč. Mergelę [[Marija|Mariją]] ir [[Jėzus Kristus|Kristaus]] Kančią. Jo plunksnai priklauso ir keletas smulkesnių [[hagiografija|hagiografinių]] darbų, skirtų pavienių [[šventieji|šventųjų]] gyvenimams ir relikvijoms. Yra manoma, kad šis dominikonas pirmasis į italų kalbą išvertė [[Biblija|Bibliją]], nors vertimo rankraštis nežinomas. Paskutinis ir vienas iš didžiausių arkivyskupo darbų buvo ''Genujos kronika'', skirta miesto istorijai nuo įkūrimo iki [[1296]] m., su pastabomis apie [[politika|politiką]], [[religija|religiją]], [[šeima|šeimą]] ir įdomiomis autobiografinėmis detalėmis.
