Basmačiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

32 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
Automatinis kabučių taisymas
S (robotas Pridedama: ja:バスマチ蜂起)
S (Automatinis kabučių taisymas)
Judėjimas kilo [[1916]] m., [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, kaip pasipriešinimo rusams forma ir išsivystė į ilgametį pilietinį karą prieš sovietų valdžią.
 
Sovietiniuose šaltiniuose maištas vaizduojamas kaip [[islamas|islamo]] tradicionalistų, paprastų vagių ir plėšikų bei islamo radikalų judėjimas. Maištininkai, pradėję sukilimą, buvo vadinami basmačiais, arba "banditais"„banditais“, sąmoningai menkinančiu terminu. Kiti istorikai teigia, jog svarbią maišto pagrindo dalį sudarė paprasti valstiečiai ir klajokliai, priešinęsi kultūriniam Rusijos imperializmui ir [[bolševikai|bolševikų]] brutalumui bei maisto ir gyvulių grobstymams.
 
Basmačiai greitai paplito didžiojoje [[Turkestanas|Turkestano]] dalyje, o jų skaičius daug kartų išaugo. Ironiška, tačiau nemaža Turkestano dalis tuomet buvo valdoma ne Sovietų Rusijos, prieš kurią maištavo basmačiai, o kitų režimų, kurie, kita vertus, buvo Sovietų Rusijos sąjungininkai.
3 dešimtmečio pradžioje basmačių maištas taip išaugo, jog Sovietų valdžia suvokė rizikiuojanti prarasti savąją Turkestano teritorijos dalį. Tuo metu vidiniai konfliktai basmačių tarpe susilpnino jų galią prieš Sovietų politinę struktūrą, kuri turėjo bendrą tikslą ir vieną viziją, neskaitant didesnės karinės galios. [[Leninas|Lenino]] vyriausybė padarė nuolaidų tautiniams sentimentams tam, kad nuramintų Turkestano nenorą būti Sovietų Sąjungos dalimi, ir iki [[1926]] m. maištas beveik nurimo, nors pavieniai bruzdėjimai tęsėsi iki [[1932]] m.
 
Maištas buvo populiari "[[isternai|raudonųjų vesternų]]" tema, suvaidinusi svarbius vaidmenis filmuose "[[Baltoji dykumos saulė]]" ("Белое„Белое Солнце Пустыни"Пустыни“), "[[Septintoji kulka]]" ("Седьмая„Седьмая Пуля"Пуля“) ir "[[Asmens sargybinis]]" ("Телохранитель"„Телохранитель“).
 
[[Kategorija:TSRS istorija]]
106 625

pakeitimai