Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kompozycja rzeźbiarska Budowa mostu łyżwowego, Kozienice 2013.11.01 (03).jpg|thumb|250px|Atkurto tilto elementai]]
[[Vaizdas:Kongovrijstaat.jpg|thumb|left|Laisvasis Kongas 1892 m.]]
'''Červinsko valtinis tiltas''' – istorinis laikinas [[tiltas]] [[Lenkija|Lenkijoje]] per [[Vysla|Vyslos]] upę, kuriuo [[1410]] m. prie [[Červinskas prie Vyslos|Červinsko]] miesto (dab. [[Mazovijos vaivadija|Mazovijos vaivadijos]] [[Plonsko apskritis|Plonsko apskrityje]]) persikėlė [[Lenkijos karalystės kariuomenė]] ir, dešiniajame krante susijungusi su [[LDK kariuomenė|LDK kariuomene]], nužygiavo į [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšį]].
'''Kongo laisvoji valstybė''' ({{fr|État indépendant du Congo}}) – [[Belgija|Belgijos]] karaliaus [[Leopoldas II|Leopoldo II]] asmeninė valda [[Afrika|Afrikoje]], gyvavusi [[1885]]–[[1908]] m. Atitinka dabartines [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] ribas.
 
Dar 1409 m. gruodyje [[Kujavijos Brestas|Kujavijos Breste]] įvyko slaptas pasitarimas, kuriame dalyvavo [[Lenkijos karalius]] [[Jogaila]], [[Ldk|LDK didysis kunigaikštis]] [[Vytautas Didysis|Vytautas]] ir jų artimiausi bendražygiai. Jo metu parengtas išsamus būsimo karinio žygio į [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordiną]] planas, kuriame apgalvota, kada ir kur turi susijungti lietuvių ir lenkų pajėgos, numatyti kariaunų judėjimo keliai ir maisto atsargų sandėliai šių maršrutų pakelėse. Abiejų kariuomenių susijungimo vieta buvo numatytas Červinskas – nedidelis miestelis centrinėje Lenkijoje.
Iki [[XIX a.]] vid. didžioji dalis Kongo tebebuvo neužkariauta kolonistinių jėgų. Atvykėlius stabdė nepalankios gamtinės sąlygos, ligos, aršus vietos gyventojų pasipriešinimas. [[1876]] m. Belgijos karalius Leopoldas II metė jėgas Kongo baseino tyrinėjimui ir vietos gyventojų „civilizavimui“. Jis įkūrė [[Tarptautinė Kongo draugija|Tarptautinę Kongo draugiją]] Centrinei Afrikai tirti ir užvaldyti. Šios draugijos atstovai su vietos genčių vadais sudarė daugybę sutarčių, kuriomis remdamiesi belgai užvaldė didelius [[Kongo baseinas|Kongo upės baseino]] plotus. Šiai draugijai dirbo žymus britų keliautojas [[Henry Morton Stanley|Henris Mortonas Stenlis]], kūręs kolonistų postus prie [[Kongas (upė)|Kongo upės]], prancūzų keliautojas Kristianas de Bonšamas (''Christian de Bonchamps''), tyrinėjęs [[Katanga|Katangą]]. Tuo pat metu, Leopoldas II naudojosi didžiųjų valstybių (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos) tarpusavio prieštaravimais, užsiėmė [[lobizmas|lobizmu]] ir kitaip veikė įtakingų valstybių vadovus bei kolonistinės prekybos bendroves, kad šios pripažintų jo teisę į Kongą. Leopoldas II savo kampaniją viešai grindė ne prekybiniais interesais, o moksliniu bei humanitariniu poreikiu „civilizuoti centrinės Afrikos tautas“.
 
Karalystės kariuomenei skirto tilto per Vyslą konstrukcijas buvo nuspręsta paruošti [[Kozenicai|Kozenicuose]] – paskutinėje stambesnėje gyvenvietėje, pakeliui į kariuomenių susijungimo vietą. Netolimoje [[Radomo giria|Radomo girioje]] buvo ruošiama miško medžiaga. Dabartiniai istorikai spėja, kad nutašytus rąstus į konstrukcijas jungė vietiniai valstiečiai, prižiūrimi Kozenicų amatininkų. Dalis medienos buvo supjaustyta į lentas ir jomis dengiamas paklotas. Darbams vadovavo meistras Jaroslavas, o bendrą priežiūrą vykdė [[Radomas|Radomo]] seniūnas Dobrogastas Juodasis ({{pl|Dobrogost Czarny}}). Visas išlaidas dengė karaliaus iždas.
Per [[1884]]–[[1885]] m. [[Berlyno konferencija|Berlyno konferenciją]] Leopoldas II pasiekė, jog Europos šalių vadovai pripažintų jo teisę į Kongą. Sudaryta teritorija pavadinta „Kongo laisvąja valstybe“ ir buvo asmeniškai pavaldi Belgijos karaliui, o ne Belgijos parlamentui (Belgija tuo metu buvo konstitucinė monarchija). Belgijos parlamentas pripažino Leopoldą absoliučiu Kongo valstybės suverenu. Konferencijoje taip pat padalintos kitos centrinės ir pietų Afrikos žemės (Portugalijai ir Prancūzijai), tačiau faktiškai jos dar nebuvo kolonizuotos.
 
1410 m. birželio 29 d. paruoštos konstrukcijos buvo nuplukdytos į Červinską, o po pusdienio tiltu jau buvo galima keliauti. Kaip vėliau rašė žymus lenkų kronikininkas [[Janas Dlugošas]], kariuomenės perkėla buvo organizuota be priekaištų. Kelią iš laukimo stovyklos upės link žymėjo pastatyti kelmai. Patį įvažiavimą į tiltą saugojo grupė riterių, kurie saugojo, kad būtų išvengta susigrūdimų ar susistumdymų. Kiekvienai vėliavai buvo skirtas perkėlos vadovas. Pirma keliavo lauko artilerija, vėliau ir kiti daliniai. Spėjama, kad kai kurie daliniai upę forsavo plaukdami, nes dėl tuometinės sausros vandens lygis buvo gana žemas.
Karalius įsteigė Kongo administracinį aparatą (vyr. administratorių, vyr. sekretorių, padalinių vadovus), kuris rezidavo [[Briuselis|Briuselyje]]. Valstybė taip pat turėjo atskirą teismų valdžią, kuri rezidavo [[Boma|Bomoje]]. Iš vietos gyventojų buvo organizuota kariuomenė, kuriai vadovavo karininkai europiečiai.
 
Liepos antrą dieną persikėlimas jau buvo baigtas. Manoma, kad dešiniajame krante atsidūrė apie 20 000 raitelių, 4 000 pėstininkų, 30 pabūklų ir 8 000 vežimų. Červinsko prieigose lenkai susitiko su lietuvių kariuomene, atžygiavusią nuo [[Pultuskas|Pultusko]] ir prieš tai forsavusią [[Narevas|Narevą]] bei [[Vkra|Vkrą]]. Jungtinė kariauna netrukus pajudėjo [[Malborkas|Malborko]] link.
Leopoldas II oficialiai savo valdoje pasiryžo panaikinti [[vergija|vergiją]], užtikrinti laisvąją prekybą, vystyti filantropinius ir mokslinius tyrimus, vykdyti humanitarines misijas. Tačiau praktiškai didžioji kolonijos dalis buvo visiškai netyrinėta, nebuvo jokios infrastruktūros ir valdžią turėjo vietos vadai arba [[Zanzibaras|Zanzibaro]] vergų pirklių sukurtas valdžios tinklas. Be to, į pietines žemes ([[Katanga|Katangą]]) taikėsi britai ([[Cecil Rhodes|Sesilis Rodesas]]). Patekęs į skolas, Leopoldas II įvedė mokesčių sistemą, pagal kurią sukūrė valstybės monopolį – visos kongiečių sukurtos prekės (daugiausia [[dramblio kaulas]] ir [[kaučiukas]]) buvo nacionalizuojamas. Taip faktiškai buvo sukurta vergovės sistema, pagal kurią vietos vadai turėjo versti savo pavaldinius gauti kuo daugiau prekių. Kongo valstybė buvo padalinta atskiroms kompanijoms, kurios galėjo prekiauti savo padalinyje gautomis žaliavomis. 1893 m. kolonistai užėmė didžiumą paskirtų kolonijos žemių ir daugiausia dėl prekybos kaučiuku suklestėjo.
 
Po to tiltas buvo išardytas ir nuplukdytas į [[Plockas|Plocką]]. Jo vėl prireikė, kai Lenkijos kariuomenė su pergale grįžinėjo iš Žalgirio mūšio lauko. Rugsėjo 25 d. ji turėjo laukti stovykloje prie [[Kujavijos Aleksandruvas|Kujavijos Aleksandruvo]] ({{pl|Aleksandrów Kujawski}}). Dėl šiandien nežinomų techninių kliūčių tilto montavimas vėlavo ir tik po dviejų dienų juo buvo galima keltis per Vyslą.
'''[[Kongo laisvoji valstybė|Daugiau…]]'''▼
 
▲'''[[KongoČervinsko laisvojivaltinis valstybėtiltas|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"