Baltų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 16:
Kaip aktyviausias, rūsčiausias ir galingiausias mitinis personažas veikia griausmo ir žaibo dievas Perkūnas, įkūnijantis karinę ir netiesiogiai ūkinę (susijusią su vaisingumu) funkciją. Jam priešingas yra [[Velnias]], kurio kultas turi ryšio su galvijais žymių. Tai senos indoeuropietiškos tradicijos tąsa – [[pomirtinis pasaulis]] įsivaizduojamas kaip ganykla. Velnias susijęs su apatiniu pasauliu, mirtimi ir drauge su vaisingumu. Perkūnas persekioja savo priešininką, gyvenantį žemėje. Kartais tautosakoje pasakojama Perkūno rūstybės priežastis – Velnio ryšys su griausmavaldžio žmona, jos ir žmonių galvijų pagrobimas. Perkūnas turi padėjėją [[Mitinis Kalvis|Kalvį]].
Kitas archaiškas mitas, kurio fragmentų išliko lietuvių ir latvių tautosakoje – [[Saulė (mitologija)|Saulės]] ir [[Mėnulis (mitologija)|Mėnulio]] dangiškos vestuvės. Lietuvių liaudies dainoje
Individualiausia I lygmenyje atrodo prūsų mitologija. Jų panteonas labiausiai sutvarkytas, jo personažai (vien tik vyriški) diferencijuoti ne tik pagal funkcijas, bet ir pagal išorę. Šiam lygmeniui priklauso 10 dievų: Dievas ir Perkūnas, [[Patrimpas]] (upių ir šaltinių dievas), Autrimpas (jūros dievas), [[Pikuolis|Patulas]] (požemio dievas), [[Pergubrė|Pergubris]] (pavasario, augalijos dievas), Puškaitis (žemės, šeivamedžio personifikacija), [[Aušlavis|Aušautas]] (išlikimo, gyvybės dievas), [[Pilnytis|Pilvytis]] (turtų nešėjas). Vėliau šis prūsų panteonas pakito: Dievas gavo epitetą Ukapirmas, kuris vėliau virto jo vardu, Trimpas pasidalijo į [[patrimpas|Patrimpą]] ir Autrimpą, Patulas gavo Pikulo vardą, o Pikulas susidvejino i Pikulą ir Poklių, panteone atsirado naujas dievas [[Saulė (mitologija)|Svaikstikas]], susijęs su saule ir jos šviesa.
Žinių apie lietuvių mitologijos I lygmenį maža, jos padeda rekonstruoti tik dalį sistemos. Voluinės metraštyje minimas [[Nonadievis|Nunadievis]], kitaip Andajas – aukščiausiasis dievas, pagal kitą interpretaciją – namų dievas; Perkūnas griaudėtojas; [[Teliavelis]] – dieviškasis kalvis, Perkūno padėjėjas. Kitų XIII a. šaltiniuose minimų dievybių vieta ir funkcija nėra pakankamai aiškios – kalės pavidalo deivės [[Žvorūnė]]s, miško šeimininkės [[Medeina|Medeinos]]. Iš XVI a. (pradedant M. Mažvydu) ir vėlesnių duomenų žinoma: žemės deivė [[Žemyna]], jos brolis [[Žemėpatis]], laimės deivė [[Laima]], vėjo dievas [[Bangpūtys]]. Dar mažiau duomenų yra apie latvių I lygmens panteoną, bet ir čia nekelia abejonių poros – Dievo ir Perkūno – buvimas ir jų priešprieša. Galimas dalykas, kad [[Žemyna|Žemės motina]] (latv. ''Zemes māte'') kadaise įėjo į pagrindinio mito siužetą.
| |||