Vikipedija

Marsas (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S stuff
gyd
Žymos: Pakeista blanking Vizualus redagavimas
Eilutė 1:
{{Planeta|Marsas|[[Vaizdas:OSIRIS Mars true color.jpg|250px|]]|227 936 637|1,523 662 31|206 644 545|249 228 730|0,093 412 33|686,96 d.|779,96 d.|21,972|24,077|26,499|6 804,9|1,448×10<sup>8</sup>|1,6318×10<sup>11</sup>|6,4185×10<sup>23</sup>|3,934|3,69|5,027|24 val. 37 min. 22,6631 sek.|868,23 km/h|25,19|133|210|239|2<br /><small>[[Fobas (palydovas)|Fobas]], [[Deimas (palydovas)|Deimas]]</small>|0,007-0,009||[[Anglies dioksidas]]|95,32 %|[[Azotas]]|2,7 %|[[Argonas]]|1,6 %|[[Deguonis]]|0,2 %|[[Anglies monoksidas]]|0,07 %|[[Vanduo|Vandens]] garai|0,03 %|[[Azoto monoksidas]]|0,01 %|[[Neonas]]|0,0000025 %|[[Kriptonas]]|0,0000003 %|[[Ksenonas]]|0,00000008 %|[[Ozonas]]|0,00000003 %|[[Metanas]]|0,0000000105 %}}
<br />
ir Marso palydovai [[Fobas (palydovas)|Fobas]] ir [[Deimas (palydovas)|Deimas]], kurie [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] yra Arėjo sūnūs, lydintys jį mūšyje.audojamas priešdėlis ''areo-'', pvz., areologija kaip [[geologija|geologijos]] atitikmuo.
 
== Fizinės charakteristikos ==
Marsas skrieja aplink Saulę elipsine [[orbita]] vidutiniu 24,2 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų km. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų (687 Žemės [[para]]s). Vidutinis atstumas nuo Marso iki Saulės yra 228 mln. km (1,52 a.v.).
 
Geriausiai matomas opozicijų metu, kurios kartojasi kas 26 mėnesius. Jei opozicijos metu [[Žemė]] yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 14 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (55 mln. km), Marso diskas matomas 25" kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį.
 
Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24,37 val). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į [[ekliptika|ekliptikos]] (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-104 °C), dieną pakyla iki 290 K (+17 °C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75 °C, žiemą – apie -125 °C.
 
== Judėjimas ==
Aplink Saulę Marsas skrieja elipsės formos orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Dėl to Marso nuotolis nuo Saulės kinta nuo 206 iki 250 milijonų kilometrų. Planetos orbita pasvirusi į ekliptikos plokštumą (ta plokštuma Žemė skrieja aplink Saulę) 1,85°. Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greičiu. Būdamas arčiausiai Saulės Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26,5 km/s, o toliausiai Saulės – 21,9 km/s greičiu.
 
Kas 780 dienų (dveji metai ir septynios savaitės) Marsas būna opozicijoje ir priartėdamas arčiausiai Žemės, apie 80 000 000 km. Tuomet planeta ir Saulė, žiūrint iš Žemės, būna priešingose pusėse, bei tuo metu nakties danguje spindi kaip -3 – -1 ryškio žvaigždė. Maždaug kas 14 metų įvyksta didžioji Marso opozicija, kai Žemė atsiduria afelyje, o Marsas – perihelyje. Taip ir įvyko 2003 m.
 
[[2003]] m. [[rugpjūčio 27]] d. Marsas buvo priartėjęs prie Žemės arčiausiai per paskutinius 60 000 metų, atstumas iki jo tesiekė 55,758,006 km. Apskaičiuota, jog paskutinį kartą taip arti Marsas priartėjęs buvo 57617 m. prieš mūsų erą.
Atsižvelgiant į Marso opozicijas, mokslininkai nustato kosminių aparatų, skrendančių Marso tyrinėti, paleidimo laiką bei orbitą.
 
{| border="1" cellspacing="0" cellpadding="2"
|+ '''Marso opozicijos'''
|- style="background:#efefef;"
! Data
! Mažiausias atstumas<br />iki Žemės (km)
! Didžiausias ryškis
|-
| [[2003]] m. [[rugpjūčio 28]] d.
| 55 758 000
| -2,9
|-
| [[2005]] m. [[lapkričio 7]] d.
| 69 423 000
| -2,3
|-
| [[2007]] m. [[gruodžio 24]] d.
| 88 167 000
| -1,6
|-
| [[2010]] m. [[sausio 29]] d.
| 99 331 000
| -1,3
|-
| [[2012]] m. [[kovo 3]] d.
| 100 781 000
| -1,2
|-
| [[2014]] m. [[balandžio 8]] d.
| 92 385 000
| -1,5
|-
| [[2016]] m. [[gegužės 22]] d.
| 75 279 000
| -2,1
|-
| [[2018]] m. [[liepos 27]] d.
| 57 587 000
| -2,8
|}
 
 
== Paviršius ==
[[Vaizdas:Spirit's West Valley Panorama (PIA10216).jpg|thumb|200px|Marso paviršius]]
Marso paviršiuje daug [[Smūginis krateris|kraterių]], yra [[kanjonas|kanjonų]], [[plokštikalnė|plokštikalnių]], lygumų, [[ugnikalnis|ugnikalnių]]. Vidutinis aukščių skirtumas apie 100 km.
 
Kalnuotos Marso sritys meteoritinių kraterių nusėtos daugiau, nei žemumos, kurių daugiau šiauriniame pusrutulyje. Nulinio aukščio paviršiumi Marse laikoma ta vieta, kurios planetos spindulys yra 3394 km. Kalnuotos sritys virš nulinio lygio iškyla apie 4-6 km bei primena žemynus. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai ([[Olimpo Kalnas (Marsas)|Olimpas]], Arsija, Askrėja ir Povas), esantys [[Tarsidės sritis|Tarsidos srityje]], o jų aukštis siekia 26-27 km, pagrindo skersmuo 500–600 km, [[Smūginis krateris|kraterių]] skersmuo 60-100 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra 4000 km ilgio, 100 km pločio ir iki 6 km gylio Marinerio kanjonų sistema ([[Marinerio slėnis]]), besitęsiantis beveik lygiagrečiai planetos pusiaujui. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso pietų pusrutulis apie 3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, pietiniame pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.
 
Ties vienu iš ašigalių Marse visada būna balta dėmė, kurios dydis kinta keičiantis metų laikams. Žiemą tokia ašigalinė dėmė pasiekia net 60° platumą.
 
Dabar yra sudaryti detalūs Marso „žemėlapiai“ – marsolapiai. Visas planetos paviršius padalytas į 30 geometriškai taisyklingų rajonų, turinčių pavadinimus. Jų pavadinimai buvo suteikti dar tais laikais, kai planeta buvo tik stebima teleskopais iš Žemės. Didžiausi krateriai (kurių skersmuo siekia 100 km ir daugiau) pavadinti mokslininkų, tyrusių Marsą, vardais, o mažesnieji – įvairių Žemės miestų pavadinimais. Su [[Lietuva]] susiję ''Gusevo'' (XIX a. [[Vilnius|Vilniaus]] astronomo) ir ''[[Alytus (krateris)|Alytaus]]'' krateriai, bei ''Hiperborėjų'' (baltų genčių pavadinimas senovės Graikijoje) sritis ties Marso šiaurės ašigaliu.
 
Įžymiausias Marso paviršiaus darinys – [[Marso sfinksas]], apšviestas Saulės, primenantis žmogaus veido formą.
 
<gallery>
Vaizdas:Mars_Viking_11h016.png
Vaizdas:PIA02405.jpg
Vaizdas:Gusev Spirit 01.jpg
Vaizdas:VallesMarinerisHuge.jpg
</gallery>
 
=== Atmosfera ===
Marso atmosferą sudaro [[anglies dioksidas]] (95 %), [[azotas]] (2,7 %), [[argonas]] (1,6 %), [[deguonis]] (0,1 %), [[vanduo|vandens]] garai (<0,2 %). Planetos [[albedas]] 20 %, slėgis prie planetos paviršiaus 170 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus temperatūra per parą: pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 °C, per naktį atšąla iki -100 °C. Reta atmosfera nesudaro šiltnamio efekto. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s), kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą.
 
=== Branduolys ===
Remiantis Marso sandaros teoriniais modeliais, Marsas turi 1480 km spindulio [[geležis|geležies]] ir geležies sulfido branduolį, 2300 km storio [[silikatai|silikatų]] mantiją ir virš jos 100 km storio [[granitas|granito]] ir [[bazaltas|bazaltų]] plutą. [[Magnetinis laukas]] apie 500 kartų silpnesnis negu [[Žemė]]s, aptikti tik pavieniai jo židiniai.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 232 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref>
 
== Palydovai ==
Marsas turi 2 gamtinius palydovus – [[Fobas (palydovas)|Fobą]] ir [[Deimas (palydovas)|Deimą]]. [[1877]] m. juos atrado [[JAV|amerikiečių]] astronomas [[Asaph Hall]].
 
Palydovai netaisyklingos formos: [[Fobas (palydovas)|Fobo]] skersmuo 28 km, o [[Deimas (palydovas)|Deimo]] – 16 km. Abiejų palydovų paviršiuje matoma daugybė smūginių [[Smūginis krateris|kraterių]]. Manoma, jog palydovai yra kiti astronominiai kūnai (pvz., [[asteroidas|asteroidai]]), patekę į Marso [[gravitacija|gravitacijos]] lauką ir pradėję skrieti aplink planetą.
 
{| class="wikitable"
|+ '''Pagrindinės charakteristikos'''
! colspan=2 | Pavadinimas
! Skersmuo (km)
! Masė (kg)
! Didžioji orbitos<br />[[pusašė]] (km)
! Apskriejimo periodas
|-
| Marsas I
| Fobas
| 22,2 (27 × 21,6 × 18,8)
| 1,08×10<sup>16</sup>
| 9378
| 7,66 val.
|-
| Marsas II
| Deimas
| 12,6 (10 × 12 × 16)
| 2×10<sup>15</sup>
| 23 400
| 30,35 val.
|}
 
<gallery>
Vaizdas:15-ml-06-phobos2-A067R1.jpg|Fobo [[tranzitas (astronomija)|tranzitas]] per [[Saulė|Saulę]] ("Mars Rover Opportunity" nuotrauka, [[2004]] m. [[kovo 10]] d.).
Vaizdas:Phobos_moon_(large).jpg|Fobas ("Mars Global Surveyor" nuotrauka, [[2003]] m. [[birželio 1]] d.).
Vaizdas:Deimos-viking1.jpg|Deimas ("Mars Rover Opportunity" nuotrauka, [[2004]] m. [[kovo 4]] d.).
</gallery>
 
== Kosminiai tyrimai ==
[[Marso tyrinėjimai|Marso tyrimai]] ypač paspartėjo 1965 m., kai pro jį praskriejo JAV kosminė stotis „[[Mariner 4]]“, perdavusi į Žemę iš arti darytas planetos nuotraukas. Po to Marsą tyrė dar 3 „[[Mariner programa|Mariner]]“ programos kosminės stotys („[[Mariner 6]]“ ir „[[Mariner 7]]“ (1969), „[[Mariner 9]]“ (1971)) ir 7 sovietinės stotys „[[Mars programa|Mars]]“ („[[Mars 1]]“, „[[Mars 2]]“ ir „[[Mars 3]]“ (1971), „[[Mars 4]]“, „[[Mars 5]]“, „[[Mars 6]]“ ir „[[Mars 7]]“ (1979).
 
1971 m. kosminė stotis „[[Mariner 9]]“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu.
 
1976 m. JAV kosminės stotys „[[Viking]]“ ir „[[Viking 2]]“ minkštai nusileido Marse.
 
1988 m. SSRS kosminė stotis „[[Fobos 2|Phobos 2]]“ atliko Marso palydovų Fobo ir Deimo tyrimus.
 
Nuo 1997 m. Marsas tyrinėjamas JAV kosminės stoties „[[Mars Global Surveyor]]“ pagalba.
 
[[1997]] m. [[liepos 4]] d. ant Marso paviršiaus šiauriniame pusrutulyje nusileido „[[Mars Pathfinder]]“ (JAV) kosminis zondas, tyrinėjęs planetos sąlygas bei uolų sudėtį.
 
2001 m. „[[2001 Mars Odyssey]]“ (JAV) kosminė stotis tyrinėjo vandens egzistavimą Marse bei planetos vulkaninį aktyvumą. 2002 m. ji [[Gama spinduliai|gama spindulių]] ir neutronų spektrometrų pagalba aptiko didelius vandenilio kiekius.
 
2003 m. Europos kosminės agentūros kosminis aparatas „[[Mars Express]]“ kartu su zondu „[[Beagle 2]]“ patvirtino ledo ir anglies dioksido egzistavimą planetos pietų ašigalyje.
 
Nuo 2004 m. kosminiai zondai „[[Spirit]]“ ir „[[Opportunity]]“ (JAV) tiria Marso paviršiaus uolienas ir dirvožemį.
 
[[2012]] m. [[rugpjūčio 6]] d. Marse nusileido naujausias NASA marsaeigis „[[Curiosity (marsaeigis)|Curiosity]]“. Jis sveria 900 kg ir yra didžiausias zondas per visą Marso tyrimų istoriją. 2012 m. [[rugsėjo 27]] d. NASA mokslininkai paskelbė, kad „Curiosity“ rado senovinių [[Upės vaga|upių vagų]] požymių, o tai įrodo, kad Marse buvo vandens.<ref>[http://www.nasa.gov/home/hqnews/2012/sep/HQ_12-338_Mars_Water_Stream.html NASA Rover Finds Old Streambed On Martian Surface]</ref>
 
2012 m. [[gruodžio 3]] d. „Curiosity“ įvykdė pirmą intensyvią planetos [[Dirvožemis|dirvožemio]] analizę ir jame rado [[Vanduo|vandens]], [[Siera|sieros]] ir [[Chloras|chloro]] pėdsakų. Tuo pačiu buvo aptikta [[Sieros dioksidas|sieros dioksido]] ir [[Sieros vandenilis|sieros vandenilio]].<ref>[http://mars.jpl.nasa.gov/msl/news/whatsnew/index.cfm?y=2012&t= NASA Mars Rover Fully Analyzes First Martian Soil Samples]</ref>
 
[[2013]] m. [[rugsėjo 26]] dieną buvo paskelbta, kad ištyrus Marso dirvos mėginius, jame rasta 2 procentai vandens.<ref>[http://www.nasa.gov/content/goddard/curiositys-sam-instrument-finds-water-and-more-in-surface-sample/#.UkU8XYZ7I1t Curiosity’s SAM Instrument Finds Water and More in Surface Sample]</ref>
 
[[2018]] m. [[liepos 25]] d. [[Italijos kosmoso agentūra|Italijos kosmoso agentūros]] mokslininkai paskelbė Marse 1,5 km po pietinio ašigalio paviršiumi atradę vandens telkinį. Tai pirmasis žinomas vandens telkinys šioje planetoje.<ref>[https://www.eurekalert.org/pub_releases/2018-07/aaft-hro072318.php Huge reservoir of liquid water detected under the surface of Mars]</ref>
 
<gallery>
Image:Viking spacecraft.jpg|"Viking"
Image:Viking2lander1.jpg|"Viking 2"
Image:Mars_global_surveyor.jpg|"Mars Global Surveyor"
Image:Pathfinder01.jpg|"Mars Pathfinder"
Image:Mars-express-volcanoes-sm.jpg|"Mars Express"
Image:Mars symbol.svg|Marso simbolis
</gallery>
 
== Taip pat skaitykite ==
{{portal|Marsas}}
{{Vikižodynas|Marsas|no=T}}
* [[Marso geologija]]
* [[Marso kanalai]]
* [[Marso kolonizacija]]
* [[Marso sfinksas]]
* [[Marso teraformavimas]]
* [[Marso tyrinėjimai]]
* [[Marso vėliava]]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{Marso palydovai}}
{{Saulės sistema}}
 
{{Commons|Mars|no=T}}
 
[[Kategorija:Marsas| ]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Marsas_(planeta)"