Baltijos Antantė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 1:
'''Baltijos Antantė''' – [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] valstybių sąjunga, formaliai sukurta [[1934]] m. [[rugsėjo 12]] d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekimo.
Baltijos Antantės kūrimas pergyveno du etapus: [[XX amžiaus 3-as dešimtmetis|XX a. 3 dešimtmetyje]] ir [[XX amžiaus 4-as dešimtmetis|XX a. 4 dešimtmetyje]]. [[1918]]-[[1926]] m. pagrindinis tikslas kuriant Baltijos Antantę buvo apsauga nuo Tarybų Rusijos, vėliau [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] (populiariai, tiesiog [[bolševikai|bolševikinės]]) grėsmės. Svarstyti du pagrindiniai Baltijos Antantės variantai: didžioji Baltijos Antantė ([[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]]) ir mažoji Baltijos Antantė ([[Estija]], [[Latvija]], [[Lietuva]]). Didžiosios Baltijos Antantės nepavyko sukurti dėl Lenkijos-Lietuvos konflikto dėl [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]], o mažąja Baltijos Antante XX a. 3 deš. Latvija ir Estija buvo nepakankamai suinteresuotos. [[1926]] m. įvykusio perversmo Lietuvoje dėka Lietuvos užsienio politikos vadžias perėmęs [[Augustinas Voldemaras]] apskritai vertino Baltijos Antantės kūrimo planus kaip romantiškus. Be to, kelią Baltijos Antantės kūrimui užkirto ir 1926 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta Lietuvos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo sutartis. 1933-1934 m. Baltijos Antantės kūrimo idėjos vėl atgimė, bet jų motyvas jau buvo kitas: augančio [[Vokietija|Vokietijos]] revanšizmo grėsmė. [[1934]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Ženeva|Ženevoje]] buvo pasirašyta
[[Category:Lietuvos istorija]]
|