Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
S stilius
Yann (aptarimas | indėlis)
Eilutė 41:
1869 m. P. Sezanas sutiko 19 metų Mariją Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. Tikriausiai draugės paveiktas P. Sezanas nusisuko nuo žiaurių siužetų ir pradėjo tapyti ramią peizažinę tapybą, kurios neapleido iki mirties.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 12</ref> 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pačiais metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime netoli Paryžiaus. [[Kamilis Pisaro|K. Pisaro]] mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su Hortensija ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno Overo prie Uazos kaime ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro,<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 42</ref> tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos.
[[Vaizdas:Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|220px| „Pakaruoklio namas“ (1873, [[Orsė muziejus]])]]
[[Vaizdas:Mont Sainte-Victoire and the Viaduct of the Arc River Valley, by Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno muziejus]])]]
1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 42</ref> Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją, pasitraukusį iš tarnybos muitinės tarnautoją Viktorą Šokė, kuris viso įsigijo 36 P. Sezano kūrinius.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 18</ref> 1878 m. tėvas sužinojo apie P. Sezano ryšius su Hortensija Fikė ir apie jo sūnų Polį (iki to laiko dailininkas savo ryšius slėpė). 1881 m. P. Sezanas viešėjo pas K. Pisaro Pontuazoje, kur jo tapybos metodus galėjo stebėti [[Polis Gogenas]]. 1882 m. į Paryžiaus Saloną buvo priimtas vienas P. Sezano paveikslas, jis apsigyveno [[Estaka|Estakoje]] Provanse, kur tais pačiais metais jį aplankė [[Ogiustas Renuaras|O. Renuaras]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 22</ref>