Besarabija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Besarabija''' -– istorinė sritis pietryčių Europoje, tarp [[Prutas|Pruto]] ir [[Dniestras|Dniestro upių]], beveik sutampanti su dabartinės [[Moldavija|Moldavijos]] teritorija. Besarabija -– [[Moldova|Moldovos]] kunigaikštystės teritorija, aneksuota [[Rusija|Rusijos]] [[1812]] metais.

Pietinė Besarabijos dalis žinoma nuo antikos laikų, kaip [[Dakija|Dakijos]] dalis. [[III amžius|III]]-[[XI amžius|XI]] a. į šį regioną atvyko gotai, hunai, avarai, madjarai, XIII a. -– totoriai.

XIV-[[XV amžius|XV]] a. Besarabiją valdė Moldavijos ir Valakijos kunigaikščiai. Po to, kai [[Osmanų imperija]] užėmė pietuose esančią ''Akkerman'' (šiandien Dniestro Belgorodas (''Bilhorod-Dnistrovs'kyj'') [[Odesos sritis|Odesos srityje]], Ukrainoje) tvirtovę, palaipsniui buvo užimta visa Besarabijos teritorija ([[1511]] m.). Vėliau Besarabija vėl buvo Moldovos dalis (bet tuo metu Moldova jau buvo Osmanų imperijos vasalė -– žr. [[Moldavijos istorija]]).

XIX a. pradžioje [[Rusija]] pradėjo aktyvius veiksmus prieš Osmanų imperiją, ir [[1812]] Rusijos caras Aleksandras II su turkais pasirašė Bukarešto taikos sutartį, pagal kurią Besarabija perėjo į Rusijos imperijos sudėtį (Rusijos -– Osmanų imperijos siena tapo ne [[Dniestras|Dniestro]], o [[Prutas|Pruto]] upė). Rusijos imperijoje atsirado Besarabijos gubernija (sostinė -– [[Benderai|Tigina]] (1812-1818), [[Kišiniovas]] (1818-1918)). Rusijos okupacijos metu caro režimas aktyviai čia iš Rusijos keldino kolonistus, kuriems buvo suteikiamos privilegijos (žemių dovanojimai, beprocentės paskolos, atleidimai nuo mokesčių ir pan.) -– buvo baiminamasi, kad Besarabija norės prisijungti prie [[Rumunija|Rumunijos]]. XIX antroje pusėje, kai likusi Moldovos dalis ir Valakija sudarė Rumunijos karalystę, Besarabija buvo ginčų objektas tarp Rumunijos ir Rusijos (1859 -– Rumunijos dalis, 1878 -– vėl Rusijos).