Antrasis pasaulinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Karo pasekmės: stilius |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 58:
}}
'''Antrasis pasaulinis karas''' – didžiausias karas žmonijos istorijoje<ref>Jörg Echternkamp: Die 101 wichtigsten Fragen – Der Zweite Weltkrieg. C.H. Beck, München 2010, P. 11.</ref>, trukęs nuo 1939 iki 1945 m.
Karo
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], Azijos rytuose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Beveik visos šalys, kariavusios [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]], kariavo ir Antrajame. Kare nedalyvavo ir oficialiai išliko neutraliomis šešios Europos valstybės - Airija, Švedija, Šveicarija, Ispanija, Portugalija ir Turkija (iki 1945 m. vasario mėn.). Karo europoje pradžioje neutralitetą paskelbė ir Jungtinės Valstijos, tačiau nuo 1939 m. lapkričio jos neutraliteto įstatymas leido JAV pirkti ir savo laivais gabentis iš JAV ginklus ir amuniciją (tuo galėjo pasinaudoti tik Jungtinė Karalystė).
Karo pradžia paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d.<ref>Axelrod, Alan (2007) Encyclopedia of World War II, Volume 1. Infobase Publishing. p. 659.</ref>, kai Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – vyko [[Antrasis Italijos - Etiopijos karas]], nuo 1937 m. vyko [[Kinų-japonų karai|Antrasis Kinijos-Japonijos karas]], nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Su Italija ir Japonija Vokietija sudarė sąjungą, vadinamąją Ašį. Pagal 1939 m. rugpjūčio mėn. Molotovo-Ribertropo paktą Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes, taip pat Sovietų Sąjunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos nugalėjimo]] ir karo veiksmų Afrioje pradžios karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. Po to sekė karas Balkanuose, [[Britanijos mūšis|mūšis dėl Britanijos]], Blicas (Britanijos bombardavimo kampanija) ir ilgas mūšis dėl Atlanto. ▼
▲
Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją [[Barbarosos operacija|užpuolė Vokietija]], taip pat [[JAV|Jungtinės Valstijos]] po Japonijos atakos prieš [[Pearl Harboras|Pearl Harborą]]. Sėkmingai prasidėjęs Vokietijos įsiveržimas į Sovietų Sąjungą 1941 m. žiemą įstrigo mūšiuose prie Maskvos (1941 m. rugsėjis - 1942 m. balandis), o [[Stalingrado mūšis|bandymas užimti Stalingradą]] (1942 m. rugpjūtis - 1943 m. vasaris) tapo pirmu dideliu pralaimėjimu, po kurio karo sėkmė nuo Vokietijos nusisuko.
Ramiojo vandenyno karo teatre 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir artėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Po atominio Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo ir sovietų įsiveržimo į Mandžiūriją Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d.▼
1944 m. birželio mėn. viduryje Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. Bendras Vakarų sąjungininkų (Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada) puolimas Europoje trimis frontais - išsilaipinimas Sicilijoje 1943 m. liepą, išsilaipinimas Normandijoje 1944 m. birželio mėn. ir išsilaipinimas 1944 m. rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje sudavė rimtą smūgį Trečiajam Reichui Vakaruose.
1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įžengė Raudonoji Armija ir ėmė veržtis link Berlyno. Iki 1945 pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių.<ref>John Zimmermann: Pflicht zum Untergang. Die deutsche Kriegführung im Westen des Reiches 1944/45. Schöningh, Paderborn 2009, S. 97; vgl. Stephan Burgdorff/Klaus Wiegrefe (Hrsg.): Der 2. Weltkrieg. Wendepunkt der deutschen Geschichte. Deutsche Verlags-Anstalt, 2005, P. 29.</ref> 1945 m. balandžio 25 d. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. Karas Europoje baigėsi [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. sovietų ir lenkų pajėgoms užėmus Berlyną ir Vokietijai besąlygiškai kapituliavus.
▲1942 m. Japonija pralaimėjo keletą jūrų mūšių, tačiau iki to laiko užėmė [[Honkongas|Honkongą]], Britų Malają, [[Filipinai|Filipinus]], dalį [[Mianmaras|Birmos]], Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Ramiojo vandenyno karo teatre 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir artėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Po atominio Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo ir sovietų įsiveržimo į Mandžiūriją Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d.
Sąjungininkų pergalė iš esmės pakeitė pasaulio politinę sistemą: pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir užkirsti kelią ateities konfliktams buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, o JAV ir Sovietų Sąjunga iškilo kaip dvi pasaulinės supervalstybės, kurių santykiai greitai peraugo į Šaltąjį karą, kuris truko iki 1991 m. Europos valstybių susilpnėjimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizaciją. Vakarų Europoje prasidėjo ekonominės ir politinės integracijos procesai, kuriuos paskatino siekis išvengti karinės konfrontacijos ateityje. Rytinė Europos dalis pateko į sovietų įtakos sferą ir liko už „geležinės uždangos“ iki komunizmo žlugimo. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas, pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.
eilutė 98 ⟶ 104:
1939 m. [[rugsėjo 17]] d. be karo paskelbimo, sulaužiusi [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[SSRS]] nepuolimo sutartį, sudarytą 1932 m. ir turėjusią galioti iki 1945 m., iš rytų į [[Lenkija|Lenkiją]] įsiveržė [[Raudonoji Armija]]. Tačiau, prasidėjus [[SSRS]] agresijai, [[Lenkija]] formaliai nepasiskelbė esanti karo stovyje su [[SSRS]], kas davė pretekstą [[Prancūzija]]i ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiajai Britanijai]] irgi neskelbti karo [[SSRS|Sovietų Sąjungai]].
1940 m. [[lapkričio 12]] d. atvykęs į [[Berlynas|Berlyną]] [[SSRS]] užsienio reikalų [[Liaudies komisariatas|liaudies komisaras]] [[Viačeslavas Molotovas|Molotovas]] bandė derėtis su [[Hitleris|Hitleriu]] dėl naujo [[Europa|Europos]] ir [[Azija|Azijos]] pasidalijimo, tačiau [[Hitleris]] ir jo vyriausybė, išgirdę sovietų pretenzijas į naujas žemes paliko sovietų reikalavimus be atsako.
eilutė 109 ⟶ 113:
[[Lapkričio 30]] d. sovietai užpuolė [[Suomija|Suomiją]] ir po atkaklaus [[Žiemos karas|Žiemos karo]] [[1940]] m. kovo mėnesį Suomija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos. 1940 m. balandį vokiečiai užėmė [[Danija|Daniją]] ir [[Norvegija|Norvegiją]].
1940 m. [[gegužės 10]] d. [[vermachtas]], vėl nepaisydamas mažųjų šalių neutraliteto, pasitelkęs aviaciją ir tankus, peržengė [[Belgija|Belgijos]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandų]] sienas. Taip Vokietijos kariuomenė iš šiaurės apėjo prancūzų [[Mažino linija|Mažino liniją]] – įtvirtintą gynybinį kompleksą, laikytą neįveikiamu. [[Birželio 17]] d. maršalas Petenas paskelbė paliaubas. Jos įsigaliojo [[birželio 25]] d.
1940 m. birželį SSRS okupavo Lietuvą, [[Latvija|Latviją]] ir [[Estija|Estiją]] bei rytines Rumunijos teritorijas
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimėjo visur. Hitlerio povandeniniai laivai skandino Britanijos plaukiančius konvojus. Nuolatinis britų miestų bombardavimas nuo 1940 m. vasaros nepajėgė palaužti gyventojų pasipriešinimo. 1940 m. vasarą virš [[Lamanšas|Lamanšo]] ir Britanijos vyko atkaklūs mūšiai tarp vokiečių karinių oro pajėgų (''[[Luftwaffe]]'') ir britų [[Royal Air Force|RAF]](''Royal Air Force'' – karališkosios oro pajėgos). Šį mūšį, dar vadinamą „[[Britanijos mūšis|Mūšiu dėl Britanijos]]“, Vokietija pralaimėjo. Hitleris buvo priverstas atsisakyti planų išsilaipinti Britų salyne.
eilutė 120 ⟶ 123:
1941 m. kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužė šalies neutralitetą ir leido pristatyti į Didžiąją Britaniją produkciją, būtiną karo reikmėms. Rugpjūtį [[Vinstonas Čerčilis|Čerčilis]] ir [[Franklinas Delanas Ruzveltas|Ruzveltas]] pasirašė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], skelbusią [[Demokratija|demokratinius]] principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.
1941 m. [[birželio 22]] d. Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą ([[Barbarosos operacija]]). Vermachtas sparčiai veržėsi į priekį, tačiau „žaibiškas“ puolimas, koks vyko per Lenkijos ir Prancūzijos kampanijas, taip ir nepavyko. 1941–[[1942]] m. žiemą Vokiečių kariuomenė priėjo iki pat [[Maskva|Maskvos]] ir [[Leningradas|Leningrado]], kurį apsiautė, nes nesugebėjo paimti šturmu. 1941–1942 m. susiformavo antihitlerinė SSRS, Jungtinės Karalystės ir JAV koalicija.
Per 1942 m. rudenį vokiečių kariuomenė pasiekė [[Volga|Volgą]] ir ruošėsi užimti [[Stalingradas|Stalingradą]], kuris būtų leidęs pasiekti svarbius [[nafta|naftos]] šaltinius. Bet [[Raudonoji armija]] atkakliai priešinosi ir [[1943]] m. vasario mėnesį vokiečių pajėgos
Nuo 1943 m. karo eiga vis labiau krypo sąjungininkų naudai. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos bombardavo Vokietijos miestus, ir nemaža jų virto griuvėsiais. 1943 m. liepos mėnesį sąjungininkai išsilaipino [[Sicilija|Sicilijoje]] ir pamažu užėmė visą Italiją. [[1944]] m. [[birželio 6]] d. sąjungininkai išsilaipina [[Normandija|Normandijoje]]. Šio išsilaipinimo metu žuvo 4500 sąjungininkių karių. [[Rugpjūčio 15]] d. sąjungininkai išsilaipino Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje.
eilutė 135 ⟶ 137:
== Karo pasekmės ==
Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais: [[čigonai]], [[slavai|slavų]] belaisviai, [[Homoseksualumas|homoseksualai]], bet daugiausia [[žydai]]. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln. (67 proc. visų gyvenusių).
| |||