Prancūzijos Alžyras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 47:
== Istorija ==
1830 m. prancūzų kariuomenė užėmė [[Alžyras (miestas)|Alžyrą]], [[Oranas|Oraną]] ir [[Anaba|Bonė]] ir pradėjo krašto užkariavimą. Jiems pasipriešino [[Abdelkaderas]] (valdė 1832–1847 m.), kuris sėkmingai kovojo su prancūzais vakarų Alžyre. Tafnos sutartimi (1837 m.) Prancūzija pripažino Abdelkaderą Alžyro emyru. Tačiau [[Abdelkaderas]] nesugebėjo bendradarbiauti su Ahmadu Bėjumi iš [[Konstantina|Konstantinos]], kuris su prancūzais kovojo rytų Alžyre. Po to, kai prancūzų kariuomenė užėmė Konstantiną, jie įsiveržė į vakarų Alžyrą ir privertė Abdelkaderą bėgti į Maroką. Tik 1847 m. [[Abdelkaderas]] nutraukė pasipriešinimą.
Nuo tada prasidėjo Alžyro pertvarkymas į Prancūzijos provinciją. Į šalį buvo kviečiami prancūzų kolonistai, kuriems žemės buvo atimamos iš vietinių arabų ir berberų. Dėl žemės nusavinimų kilęs al-Muqrani sukilimas rytų Alžyre (1870–1871) buvo nuslopintas 80 000 prancūzų kariuomenės. Dėl sukilimo Alžyras prarado 25 % savo gyventojų ir papildomai apie 70 % žemių, kurios buvo perduotos prancūzų kolonistams. Iki 1906 m. prancūzai užkariavo ir Alžyro Sacharą.
| |||