Jotvingiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
redag. |
|||
Eilutė 29:
== Teritorija ==
{{main|Dainava (baltų žemė)}}
Jotvingių gyvenama teritorija apėmė žemes tarp Didžiųjų Mozūrijos ežerų vakaruose, Nemuno rytuose ir šiaurėje ir Narevo pietuose. Iki [[XII a.]]–[[XIII a.]] sąvartos jotvingių gyvenamas arealas pietvakariuose siekė [[Vakarinis Bugas|Vakarinio Bugo]] upę šiauriau [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]], tačiau šią [[Vysla|Vyslos]]-[[Dniepras|Dniepro]] prekybos kelio atkarpą visuomet siekė kontroliuoti ir [[Kijevo Rusia]], o nuo [[XII a.]] pab. − jos dalies pagrindu susikūrusi [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]].[[983]] m. jotvingius puolė (ir nugalėjo) Rusios didžiojo kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiro]], [[1038]] ir [[1040]] m. − [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]], [[1112]] m. − Volynės kunigaikščio Jaroslavo, [[1196]] m. − Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai.
Dėl lenkų, kryžiuočių ir rusėnų antpuolių ir kolonizacijos jotvingių teritorija traukėsi ir XIII a. apėmė tik žemes aplink Suvalkus, Seinus, Augustavą, [[alėcka|Alėcką]] ir Lyką. Jie taip pat gyveno [[Tvarogi Lackiai|Tvarogi Lackiuose]]. Pagal [[Melno taika|Melno taiką]] 1422 m. Sūduva buvo padalinta tarp Lenkijos karalystės, Kryžiuočių Ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. [[1569]] m. vakarinė Jotvos dalis (t. y. Palenkės vaivadija, kurią jau [[XV a.]] buvo pradėję kolonizuoti lenkai mazoviečiai) atiteko Lenkijai.
Ilgai gyvavusią dab. [[Suvalkija|Suvalkijos (Sūduvos)]] „jotvingiškumo“ koncepciją visiškai paneigė neseni archeologiniai atradimai, parodę, kad iki pat [[XV a.]] prasidėjusios [[Užnemunė]]s lietuviškosios rekolonizacijos Sūduvoje gyveno ne jotvingiai, o lietuviai ir (Sūduvos pietvakariuose) [[prūsai|nadruviai]].{{Faktas}}
| |||