Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papild. |
|||
Eilutė 24:
Nuo XIII a. pradžios kuršiai susidūrė su Rygoje įsikūrusiu Kalavijuočių ordinu. 1210 m. kuršiai puolė Rygą ir kalavijuočių laivus.<ref>[http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2012_1/ZZ_2012_14-15.pdf ADOMAS BUTRIMAS Svarbiausios kuršių, žiemgalių ir žemaičių istorijos datos] Žemaičių žemė, 2002/1., p. 14</ref>
Nesudarę valstybės buvo priversti [[1229]]–[[1231]] m. pripažinti Kalavijuočių, [[1242]] m. - Livonijos ordino valdžią. Po žemaičių pergalės [[Saulės mūšis|Saulės]] ([[1236]] m.) ir [[Durbės mūšis|Durbės mūšių]] ([[1260]] m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto [[dykra]], daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Žemaičius ir Lietuvą. 1422 m. [[Melno taika|Melno sutartimi]] Lietuvai galutinai atiteko pietinė Kuršo dalis. Pietiniai kuršiai asimiliavosi su [[žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiais]], taip vėliau per juos įsilieję į Lietuvos valstybę, o šiauriniai kuršiai tuo pačiu laikotarpiu asimiliuodamiesi su [[žiemgaliai]]s ir [[lyviai]]s [[latvių kalba|sulatvėjo]]. Kaip atskiras etninis vienetas minimi iki [[XVI a.]] pabaigos.<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/kursiai-karingumas-be-valstybes/223392/ lzinios.lt] J.Mičiulienė Kuršiai:karingumas be valstybės</ref>
== Kuršių genties kaimynai ==
| |||