Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cilician Armenia-enKongovrijstaat.svgjpg|thumb|Kilikijosleft|Laisvasis ArmėnijosKongas žemės1892 skirtingu laikmečium.]]
'''Kongo laisvoji valstybė''' ({{fr|État indépendant du Congo}}) – [[Belgija|Belgijos]] karaliaus [[Leopoldas II|Leopoldo II]] asmeninė valda [[Afrika|Afrikoje]], gyvavusi [[1885]]–[[1908]] m. Atitinka dabartines [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] ribas.
'''Kilikijos Armėnija''' ({{hy|Կիլիկյան Հայաստան}} = ''Giligyan Hayastan''), '''''Kilikijos armėnų karalystė''''' (Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն = ''Giligio Hayoc’ T’akavorut’yun'') – [[armėnai|armėnų]] valstybė, gyvavusi [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] pietryčiuose, [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] šiaurės rytų pakrantėje. [[1080]]–[[1198]] m. tituluojama kaip didžioji kunigaikštystė, [[1198]]–[[1375]] m. – kaip karalystė. Valstybės sostinė pradžioje buvo [[Tarsas]] (1080–1198 m.), vėliau – [[Sisas]] (1198–1375 m., šalia dabartinio [[Kozanas|Kozano]]).
 
Iki [[XIX a.]] vid. didžioji dalis Kongo tebebuvo neužkariauta kolonistinių jėgų. Atvykėlius stabdė nepalankios gamtinės sąlygos, ligos, aršus vietos gyventojų pasipriešinimas. [[1876]] m. Belgijos karalius Leopoldas II metė jėgas Kongo baseino tyrinėjimui ir vietos gyventojų „civilizavimui“. Jis įkūrė [[Tarptautinė Kongo draugija|Tarptautinę Kongo draugiją]] Centrinei Afrikai tirti ir užvaldyti. Šios draugijos atstovai su vietos genčių vadais sudarė daugybę sutarčių, kuriomis remdamiesi belgai užvaldė didelius [[Kongo baseinas|Kongo upės baseino]] plotus. Šiai draugijai dirbo žymus britų keliautojas [[Henry Morton Stanley|Henris Mortonas Stenlis]], kūręs kolonistų postus prie [[Kongas (upė)|Kongo upės]], prancūzų keliautojas Kristianas de Bonšamas (''Christian de Bonchamps''), tyrinėjęs [[Katanga|Katangą]]. Tuo pat metu, Leopoldas II naudojosi didžiųjų valstybių (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos) tarpusavio prieštaravimais, užsiėmė [[lobizmas|lobizmu]] ir kitaip veikė įtakingų valstybių vadovus bei kolonistinės prekybos bendroves, kad šios pripažintų jo teisę į Kongą. Leopoldas II savo kampaniją viešai grindė ne prekybiniais interesais, o moksliniu bei humanitariniu poreikiu „civilizuoti centrinės Afrikos tautas“.
Armėnai [[Kilikija|Kilikijos]] šalyje įsikūrė [[Armėnijos karalystė]]s laikais, kai [[Tigranas Didysis]] užkariavo didelę dalį [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] ir [[Levantas|Levanto]]. Vėliau Kilikija buvo užkariauta romėnų, priklausė [[Bizantija]]i. [[X a.]] ties Kilikija ėjo kovų tarp arabų ir Bizantijos frontas. Dėl arabų ir turkų [[seldžiukai|seldžiukų]] antpuolių vis daugiau armėnų iš [[Bagratunių Armėnija|Bagratunių Armėnijos]] valstybės kėlėsi į Bizantiją, kurioje ieškojo prieglobsčio. [[1071]]–[[1078]] m., pasinaudodamas tuo, kad antpuoliai ir vidiniai konfliktai skaldo Bizantiją, armėnų kunigaikštis [[Filaretas Brachamijas]] pabandė sutelkti Kilikijos armėnus ir įkurti nepriklausomą kunigaikštystę. Nors jam to padaryti nepavyko, vėliau iškilęs didikas [[Rubenas I]] sukilo prieš Bizantiją ir įsteigė Kilikijos Armėnijos didžiąją kunigaikštystę. Po šio mirties, dėl sosto nuolat varžėsi dvi dinastijos – [[Rubenidai]] ir [[Hetumianai]]. Valdovas [[Konstantinas I (Armėnija)|Konstantinas I]] parėmė [[Pirmasis kryžiaus žygis|I-ojo kryžiaus žygio]] dalyvius, užmezgė sąjungas su kryžininkų valstybėmis. [[Torosas I]] perkėlė sostinę iš Tarso į Sisą, plėtė valstybę. [[1105]] m. iš tiurkų seldžiukų nusiaubtos Bagratunių Armėnijos į Kilikijos armėnų valstybę buvo perkeltas Armėnų apaštališkosios bažnyčios
religinis centras.
 
Per [[1884]]–[[1885]] m. [[Berlyno konferencija|Berlyno konferenciją]] Leopoldas II pasiekė, jog Europos šalių vadovai pripažintų jo teisę į Kongą. Sudaryta teritorija pavadinta „Kongo laisvąja valstybe“ ir buvo asmeniškai pavaldi Belgijos karaliui, o ne Belgijos parlamentui (Belgija tuo metu buvo konstitucinė monarchija). Belgijos parlamentas pripažino Leopoldą absoliučiu Kongo valstybės suverenu. Konferencijoje taip pat padalintos kitos centrinės ir pietų Afrikos žemės (Portugalijai ir Prancūzijai), tačiau faktiškai jos dar nebuvo kolonizuotos.
Valdant [[Levonas I|Levonui I-ajam]], Bizantijos valdovas [[Jonas II]], kuris Kilikijos Armėniją tebelaikė Bizantijos valsale, užkariavo daugelį lygumų Kilikijos miestų, o patį kunigaikštį įkalino. [[Torosas II]] atkovojo dalį prarastų žemių, bet [[1158]] m. sudarė taikos sutartį su Bizantija. [[1187]] m. į sostą įžengęs [[Levonas II]] atsikratė vasalinės priklausomybės nuo Bizantijos, kovodamas su gretimomis musulmonų valstybėmis išplėtė valstybės teritoriją, stiprino ryšius su Vakarų Europos ir kryžininkų įkurtomis valstybėmis ([[Kipras|Kipru]], [[Antiochijos kunigaikštystė|Antiochija]] ir kitomis), sudarė prekybos sutarčių su [[Venecija]], [[Genuja]] ir kitais miestais. [[1198]] m. Levonas II titulavosi Armėnijos karaliumi. [[Popiežius Klemensas III]] už pagalbą kryžininkams jam įteikė karališkas regalijas.
 
Karalius įsteigė Kongo administracinį aparatą (vyr. administratorių, vyr. sekretorių, padalinių vadovus), kuris rezidavo [[Briuselis|Briuselyje]]. Valstybė taip pat turėjo atskirą teismų valdžią, kuri rezidavo [[Boma|Bomoje]]. Iš vietos gyventojų buvo organizuota kariuomenė, kuriai vadovavo karininkai europiečiai.
[[XIII a.]] pr. Kilikijos Armėnijos sostą bandė užimti kryžininkai ([[Raimonas Rupenas]] pasiskelbė karaliumi), o [[1226]] m. įsitvirtino Hetumianų dinastija. Į armėnų žemes ėmė veržtis tiek mongolai, tiek seldžiukai. [[1254]] m. karalius [[Hetumas I]] sudarė taikos sutartį su mongolais, jų padedamas atrėmė musulmonų valstybių puolimus. XIII a. antroje pusėje [[Mameliukai]] ėmė spausti Kilikijos valdovą sudaryti sąjungą, bet Hetumas išvyko į [[Ilchanatas|Ilchanatą]] prašyti mongolų paramos. Tuo pasinaudoję, [[1266]] m. Mameliukai įsiveržė į Kilikiją ir Marių mūšyje įveikė armėnų didikus. Nors Hetumui I pavyko išlaikyti dalį karalystės, jis buvo priverstas Mameliukams mokėti duoklę, o [[1268]] m. šalį dar nusiaubė žemės drebėjimas. 1275 m. Mameliukai įsiveržė į Kilikiją ir neradę pasipriešinimo, plėšė miestus, žudė arba varė vergijon jų gyventojus (ypač nukentėjo Ajo, dab. [[Jumurtatlykas|Jumurtatlyko]] miestas).
 
Leopoldas II oficialiai savo valdoje pasiryžo panaikinti [[vergija|vergiją]], užtikrinti laisvąją prekybą, vystyti filantropinius ir mokslinius tyrimus, vykdyti humanitarines misijas. Tačiau praktiškai didžioji kolonijos dalis buvo visiškai netyrinėta, nebuvo jokios infrastruktūros ir valdžią turėjo vietos vadai arba [[Zanzibaras|Zanzibaro]] vergų pirklių sukurtas valdžios tinklas. Be to, į pietines žemes ([[Katanga|Katangą]]) taikėsi britai ([[Cecil Rhodes|Sesilis Rodesas]]). Patekęs į skolas, Leopoldas II įvedė mokesčių sistemą, pagal kurią sukūrė valstybės monopolį – visos kongiečių sukurtos prekės (daugiausia [[dramblio kaulas]] ir [[kaučiukas]]) buvo nacionalizuojamas. Taip faktiškai buvo sukurta vergovės sistema, pagal kurią vietos vadai turėjo versti savo pavaldinius gauti kuo daugiau prekių. Kongo valstybė buvo padalinta atskiroms kompanijoms, kurios galėjo prekiauti savo padalinyje gautomis žaliavomis. 1893 m. kolonistai užėmė didžiumą paskirtų kolonijos žemių ir daugiausia dėl prekybos kaučiuku suklestėjo.
'''[[Kilikijos Armėnija|Daugiau…]]'''▼
 
▲'''[[KilikijosKongo Armėnijalaisvoji valstybė|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"