Maxima grupė: Skirtumas tarp puslapio versijų

241 baitas pašalintas ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
S (→‎Istorija: {{Cleanup|Esamasis laikas}})
 
== Istorija ==
{{Cleanup|Esamasis laikas}}
[[Vaizdas:MAXIMA in Lithuania.jpg|thumb|left|250px|„Maxima“ XXX [[Lietuva|Lietuvoje]]]]
 
Grupės istorija prasideda [[1992 m.|1992]] m. kai Vilniuje atidaromosbuvo atidarytos kelios parduotuvės su skirtingais pavadinimais, kurios vėliau išaugaišaugo į „Maxima“ tinklą. Pirmoji parduotuvė pavadinimu „Maxima“ atidaryta [[1998]] m. Vilniuje. Per [[1998]]–[[2005]] m. periodą sukurtas mažmeninės prekybos tinklas, kurį sudarė trijų skirtingų dydžių parduotuvės „Minima“, „Media“, „Maxima“ (nuo [[2005]]–[[2006]] m. „Maxima“ X, XX, XXX).
 
1998 m. pradėta projektuoti „Maxima“ Mindaugo gatvėje, kuri duris atvėrė [[1999 m.|1999]] m. birželio pab. Tuo metu tai buvo moderniausias ir didžiausias prekybos centras Lietuvoje. „Maxima“ įrengta buvusioje 8600 kv. m „Vilniaus baldų“ parduotuvėje. Rekonstrukcijos projektą sukūrė šio pastato autorė [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] Architektūros katedros profesorė [[Elena Nijolė Bučiūtė]]. Po rekonstrukcijos išsaugota unikali pastato dalis – metalinė erdvinė stogo struktūra, kuri statant pirminį pastatą, buvo pirmą kartą įgyvendinta ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]].
Pirmoji parduotuvė pavadinimu „Maxima“ atidaryta [[1998]] m. Vilniuje. Per [[1998]]–[[2005]] m. periodą sukurtas mažmeninės prekybos tinklas, kurį sudarė trijų skirtingų dydžių parduotuvės „Minima“, „Media“, „Maxima“ (nuo [[2005]]–[[2006]] m. „Maxima“ X, XX, XXX).
 
1998 m. pradėta projektuoti „Maxima“ Mindaugo gatvėje, kuri duris atvėrė [[1999 m.|1999]] m. birželio pab. Tuo metu tai buvo moderniausias ir didžiausias prekybos centras Lietuvoje. „Maxima“ įrengta buvusioje 8600 kv. m „Vilniaus baldų“ parduotuvėje. Rekonstrukcijos projektą sukūrė šio pastato autorė [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] Architektūros katedros profesorė [[Elena Nijolė Bučiūtė]]. Po rekonstrukcijos išsaugota unikali pastato dalis – metalinė erdvinė stogo struktūra, kuri statant pirminį pastatą, buvo pirmą kartą įgyvendinta ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]].
 
Nuo [[2000]] m. mažmeninės prekybos tinklas įžengė į kitų Baltijos šalių rinkas – į Latviją ir Estiją. [[2005]] m. prekybos tinklas su „T-Market“ prekės ženklu startavo [[Bulgarija|Bulgarijoje]].
[[File:Barbora Maxima LT.JPG|thumb|250px|Barbora.lt (anksčiau e-MAXIMA), e. parduotuvės logotipas]]
 
[[2011]] m. pabaigoje „Maxima grupei“ leista įsigyti 24-ių parduotuvių tinklą Lenkijoje „Aldik“.<ref>[http://verslas.delfi.lt/business/maxima-grupei-leista-isigyti-lenkijos-prekybos-tinkla.d?id=53514261 „Maxima grupei“ leista įsigyti Lenkijos prekybos tinklą]</ref> Tais pačiais metais Vilniuje pradedapradėjo veikti pirmoji šalyje mažmeninė maisto prekių elektroninė parduotuvė „e-Maxima“, kurioje siūloma rinktis iš 16000 prekių pavadinimo asortimento.
 
[[2013]] m. [[lapkričio 21]] d. įvyko [[Zolitūdės tragedija]], kai Rygoje įgriuvo „Maxima XX“ stogas. Žuvo 54 žmonės, kelios dešimtys sužeista.<ref>{{Cite web|url=http://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/kariniai-konfliktai-ir-stichijos/tragedija-rygoje-sugriuvo-maxima-zuvo-maziausiai-du-zmones-pildoma-429742|title=Tragedija Rygoje: sugriuvo 'Maxima', žuvo mažiausiai 54 žmonės|website=[[Kauno diena]]|access-date=2017-06-26}}</ref>