Perraša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Perraša''', arba '''transkripcija''' ({{la|trans- „per, pro” + scribo „brėžiu, rašau”}}) kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu. Perrašos šaltinis gali būti gyvas [[Kalba|šnekėjimas]], [[gestų kalba]] arba kita rašymo sistema sudarytas tekstas. Transkripcija nepainiotina su [[transliteracija]] ({{la|trans- „per, pro” + litera „raidė”}}), kai viena [[abėcėlė]] keičiama kita: sakykime, [[kirilica]] keičiama [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], kad nesuprantieji kirilicos galėtų perskaityti žodį ar tekstą arba dėl kitų tikslų.
 
Yra ne viena perrašos sistema ir jos taikymo sritis. Vienos iš dažnesnių:
Eilutė 6:
Nors lietuvių rašyba grįsta fonetiniu principu, tačiau ji ne visai tiksliai atspindi tarimą: pavyzdžiui, žodyje ''skiaučių'' raidės ''i'' nėra garsas ''i'', o tik minkštumo ženklas, raidė ''a'' čia tariama kaip ilgasis išplatėjęs [[balsis]] ''e'', be to, po minkštojo [[Priebalsis|priebalsio]] (šiuo atveju – po [[afrikata|afrikatos]] ''č'') užpakalinės eilės balsiai supriešakėja, todėl ''ų'' šiek tiek priartėja prie [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] ''ü'', o [[Nazalizacija|nosinis]] ženklas dabartinėje kalboje nebereiškia tarimo su nosiniu atspalviu – tai tik ilgasis balsis; įprastiniame užrašyme nepažymėtas šiame žodyje suminkštėjęs ''s''; nepažymėta [[priegaidė]]. Atsižvelgiant į visas pastabas, fonetinėje perrašoje šis žodis supaprastintai galėtų būti užrašytas taip: [s' k' ǽ: u č' ů:]. Fonetinė perraša taikoma ir [[Dialektas|tarmėtyroje]], kur vartojami papildomi ženklai tarmių garsams užrašyti. Viena iš plačiausiai vartojamų fonetinės transkripcijos sistemų – [[tarptautinė fonetinė abėcėlė]] (TFA).
* '''Foneminė''' (arba '''[[Fonologija|fonologinė]]''') '''perraša''' – garsai užrašomi naudojant sistemą su keletu sutartinių ženklų, kurie atspindi tik tų žodžių [[fonema|fonemas]] be jų variantų ([[Alofonas|alofonų]]). Skaitant fonemine transkripcija užrašytą tekstą, būtina turėti galvoje tos kalbos [[Fonetika|fonetikos]] dėsnius ir teisingai tarti alofonus, nes gali būti nežymimas minkštumas, balsių priešakėjimas, užpakalėjimas, priebalsių duslėjimas, skardėjimas ir kitos fonetinės ypatybės.
 
[[Kategorija:Kalbotyra]]