Veprių Kalvarijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 10:
Pagrindiniai Kalvarijų statiniai išsidėstę [[Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia|Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios]] [[šventorius|šventoriuje]], kur stovi bažnyčia, [[Veprių Kristaus kapo koplyčia|Kristaus kapo koplyčia]], trys [[koplytėlė]]s, [[koplytstulpis|koplytstulpiai]] bei [[kryžius]]. Yra pažymėtos septynios Kryžiaus kelio stočių vietos. Kiti komplekso statiniai – tai likusios Kryžiaus kelio stotys, išsidėsčiusios rytinėje ir pietrytinėje miestelio dalyje ir miškelyje, o viena koplytėlė stovi šiauriniame miestelio gale. Iš viso Kalvarijas sudaro 21 plytų mūro koplytėlė (įskaitant esančią šventoriuje ir Kristaus Kapo koplyčią), 6 mediniai ir 1 geležiniai vartai. Pro geležinius vartus procesija praeina du kartus, taip pat vartų funkciją atlieka šventoriaus vartai, todėl iš viso susidaro 8 stotys vartuose.
Greta Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių,
== Istorija ==
Eilutė 20:
Kryžiaus kelio stotys Vepriuose įsteigtos [[1846]] m., kai pirmą kartą buvo apeiti Kristaus kančios keliai. Tuomet pirmosios koplytėlės buvo medinės, sukaltos iš lentų. [[1882]]–[[1900]] m. Veprių ūkininkų lėšomis dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (''Večernyko'') ir [[Veronika|Veronikos]] patarnavimo, pakeistos mūrinėmis. Į šias dvi didžiąsias medines koplytėles buvo galima patekti ir ten melstis.
Koplytėlės nukentėjo nuo artilerijos per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. [[1923]] m. kunigo Pranciškaus Mirskio iniciatyva senieji sunykę Kalvarijų paveikslai buvo pakeisti naujais, tapytais ant cinkuotos skardos, tačiau žemesnio meninio lygio (keli jų saugomi Veprių muziejuje). [[Sekminės|Sekminių]] metu Kalvarijose būdavo apeinami Kristaus kančios keliai. Maldininkų, atvykstančių į Sekminių [[atlaidai|atlaidus]], skaičius nuolatos augo ir tarpukario laikotarpiu į Veprius jų atvykdavo tūkstančiai. Apie Veprių Kalvarijas dar [[1927]] m. buvo išleistas vadovėlis „Jėzaus Kristaus kančios kelių arba Kalvarijų vadovėlis taikomas Vilniaus ir Veprių Kalvarijoms apvaikščioti“.
Veprių kryžiaus kelio stočių koplytėlės sovietmečiu, [[1962]]–[[1963]] m. buvo nugriautos (išliko tik šventoriuje stovėjusios koplytėlės). Tačiau tikintieji ateidavo melstis į tas vietas, kur jos stovėjo, o jų stovėjimo vietas žymėdavo kryžiais ar gėlėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, [[1989]]–[[1990]] m., Klebono Vaclovo Ramanausko, apylinkės seniūnės [[Janina Akstinavičienė|Janinos Akstinavičienės]] ir kt. iniciatyva sunaikintosios Kryžiaus kelio stočių koplytėlės buvo atstatytos už tikinčiųjų paaukotas lėšas. Siekiant surinkti lėšų, Veprių bažnyčioje buvo surengtas labdaringas [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Lietuvos nacionalinės filharmonijos]] atlikėjų koncertas. Kalvarijų atstatymui atminti šalia bažnyčios didžiųjų vartų ir XXIX stoties pastatytas medinis koplytstulpis. Pagrindiniai aukotojai nurodyti paminklinėse lentelėse pritvirtintose prie atstatytų koplytėlių šonų.
| |||