Veprių Kalvarijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

59 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Veprių Kalvarijos buvo įrengtos susipykus [[Upninkai|Upninkų]] ir Veprių miesteliams dėl bažnyčios. Sugriuvus [[Upninkų bažnyčia|Upninkų bažnyčiai]], caro valdžia neleido jos restauruoti, tad [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijos]] administratorius nutarė įkurti parapiją Vepriuose, o Upninkų bažnyčios inventorių pervežti į Veprių bažnyčią. Upninkiečiai neleido paimti inventoriaus, riaušės tarp jų ir vepriškių truko pusantros paros. Riaušes laimėjus vepriškiams, upninkiečiai boikotavo naująją bažnyčią. Kad parapijos bažnyčia Vepriuose nebūtų tuščia, buvo iškelta idėja čia įkurti Kalvarijas. Šios idėjos autorystė nėra aiški. Yra trys versijos: pirmoji, kad tai vietos bažnyčios klebono ir netoliese ([[Milašiūnai|Milašiūnuose]]) veikusio [[dominikonų ordinas|dominikonų vienuolijos]] namų iniciatyva; antroji, kad tai vietos bažnyčios klebono ir dvarininko iniciatyva, ir trečioji, kad tai lenkų ir lietuvių maldininkų nesantaikos problemos Vilniaus Kalvarijose, rezultatas.
 
Anksčiau nei Vepriuose, Lietuvoje Kalvarijos buvo įkurtos tik [[Kalvarijos|Verkiuose]] ir [[Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai|Žemaičių Kalvarijoje]]. Kalvarijų planas buvo parengtas Vilniaus [[Kalvarijos|Kalvarijų]] pavyzdžiu, statant vartus ir koplytėles, o iš [[Jeruzalė]]s viena maldininkė atvežė dvylika maišelių šventosios žemės.
 
Kryžiaus kelio stotys Vepriuose įsteigtos [[1846]] m., kai pirmą kartą buvo apeiti Kristaus kančios keliai. Tuomet pirmosios koplytėlės buvo medinės, sukaltos iš lentų. [[1882]]–[[1900]] m. Veprių ūkininkų lėšomis dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (''Večernyko'') ir [[Veronika|Veronikos]] patarnavimo, pakeistos mūrinėmis. Į šias dvi didžiąsias medines koplytėles buvo galima patekti ir ten melstis.
Anoniminis naudotojas