Vestminsterio vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pridėtas šaltinis |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 9:
[[Vaizdas:London_westminster_1894.jpg|left|thumb|Vestminsterio abatijos planas 1894 m.]]
Abatija buvo normanų karalių karūnavimo vieta, bet nė vienas iš jų čia nebuvo palaidotas iki [[Henrikas III|Henriko III]], labai atsidavusio Edvardo Nuodėmklausio kultui. Jis perstatė katedrą gotikiniu stiliumi kaip šventovę Edvardo garbei ir kaip karališką kapą
1535 m. Vestminsterio vienuolyno metinės pajamos buvo 2400–2800 [[svaras sterlingų|svarų]] pagal Vienuolynų likvidavimą atlikusius pareigūnus ir nusileido tik Glastonburio abatijai. Henrikas VIII perėmė abatijos kontrolę [[1539]] m. ir suteikė jai katedros vardą [[1540]] m. tuo pat metu įkurdamas Vestminsterio vyskupiją. Suteikdamas abatijai katedros statusą, Henrikas VIII turėjo dingstį jos pasigailėti ir ji nebuvo sugriauta ar likviduota kaip kitos to meto abatijos. Vestminsterio abatija buvo katedra tik iki [[1550]] m. Posakis „apiplėšti Petrą, kad sumokėtum Pauliui“ tikriausiai atsirado tais laikais, nes pinigai, skirti abatijai, dedikuotai [[Šv. Petras|šventam Petrui]], atiteko Švento
Karalienė [[Marija I]] gražino abatiją benediktinams, bet jie vėl buvo išvyti valdant [[Elžbieta I|Elžbietai I]] 1559 m. O 1579 m. ji atkūrė abatiją kaip „karališką išimtį“, t. y. bažnyčią atsakingą tiesiogiai monarchui, o ne vyskupui, ir padarė ją Švento Petro koledžine
[[Nikolas Havksmūras]] (Nicholas Hawksmoor) 1722–1745 m. pastatė du vakarinius bokštus [[Gotika|Gotikos]] atgimimo stiliumi. Seras Džordžas [[Gilbertas Skotas]] XIX a. atliko perstatymą ir rekonstrukciją.
|