Daugiskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Daugiskaita''' ({{la|pluralis}}) – [[gramatika|gramatinė]] kategorija ([[gramatinis skaičius]]), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog [[žodis]] apibūdina ne vieną, o
[[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių kalbose]] daugiskaita yra privalomas modelis nurodant daugiau negu vieną (ar du) objektus, tačiau kitose kalbose daugiskaitos vartojimas neretai būna labiau sąlyginis. Pavyzdžiui, [[tiurkų kalbos]]e vardažodžių daugiskaita sudaroma prie šaknies pridėjus priesagą ''-lar/ler'', tačiau jei iš konteksto aišku, kad minimas objektas nėra vienas,
== Daugiskaita lietuvių kalboje ==
Lietuvių, kaip ir kitose [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų kalbose]], yra išlikę didžiosios ir mažosios daugiskaitos požymių; pvz., 1 daiktas, 2 daiktu, 3-9 daiktai, > 10 daiktų.
=== Dviskaita ===
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos [[tarmė|tarmių]] žodžių turėjo atskirą daugiskaitos subkategoriją, [[dviskaita|dviskaitą]], skirtą nurodyti, jog žodis apibūdina ne daug, o tik būtent du objektus. Pvz., ''mudu turėjova du puodu'' (mes-dviese turėjome-dviese du-puodus). Tačiau šiuo metu bendrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai
Yra kalbų, kuriose naudojamos panašios į dviskaitą daugiskaitos subkategorijos, taikomos apibūdinti tris, keturis, mažą kiekį ar labai didelį kiekį objektų.
|