Banato Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 21:
|event_start = Otas Rotas
|event_end =
|p1 = Šv. Ištvano Karūnos žemės
|vėliava_p1 = Flag of Hungary (1896-1915; angels).svg
|s1 =Jugoslavijos karalystė
|vėliava_s1 = Flag_of_Yugoslavia_(1918–1941).svg
|image_coat =
|symbol_type = Herbas
|herbas =
|image_flag = Socialist red flag.svg
|vėliavos_tipas = Vėliava
|vėliava = Socialist_red_flag.svg
|image_map =
|nacionalinis_devizas =
Eilutė 49:
|atstovas2 =
}}
[[Vaizdas:Banat republic.png|thumb|right|250px|1918  m. Banato respublikos teritorija.]]
[[Vaizdas:Banatia.png|thumb|right|250px|1920  m. banatijos projektas pagal vietinius vokiečius.]]
'''Banato Respublika''' ({{de|Banater Republik}}) – buvusi valstybė, kurios nepriklausomybė buvo paskelbta [[1918]]  m. [[lapkričio 1]] d. [[Timišoara|Timišoaroje]]. Jos valstybingumą pripažino tik Vengrija.
 
== Istorija ==
[[1918]]  m. [[spalio 31]] d. buvo sukurtos Banato teritorijoje gyvenančių tautybių karinės tarybos: rumunų, vengrų, vokiečių, serbų ir žydų.
 
Susitikime Otas Rotas ({{de|Otto Roth}}), radikalios partijos socialistas, pasiūlė sukurti autonominę Banato žmonių tarybą, kurioje dalyvautų kiekvienos etninės grupės atstovai, tačiau Rumunijos pareigūnai atsisakė, remdamiesi Rumunijos nacionalinės tarybos rezoliucijos nebuvimu. Nepaisant to, vadovaujantys Socialdemokratų partijos nariai nusprendė paskelbti respubliką. [[Timišoara|Timišoaroje]] [[1918]]  m. [[lapkričio 1]] d. buvo paskelbta apie nepriklausomos valstybės įkūrimą, Otas Rotas tapo jos prezidentu. Banato nepriklausomybę pripažino Vengrija.
 
[[Lapkričio 4]] d. Banato liaudies taryba pradėjo organizuoti karinius dalinius, siekdama kontroliuoti visą respublikos teritoriją, tačiau to nepavyko įgyvendinti. [[Lapkričio]] 15 d. Serbijos kariai įžengė į Banatą, o respublika nustojo egzistuoti. Jos teritorija buvo padalinta tarp Rumunijos ir serbų, kroatų ir slovėnų karalystės (Jugoslavijos).
 
[[1920]]  m. [[balandžio 16]] d. etniniai vokiečiai iš Banato atsiuntė prašymą Paryžiaus taikos konferencijai su prašymu atkurti respubliką (vadinamą „Banatijos Respublika“), tačiau jie buvo atmesti.
 
== Gyventojai ==
Eilutė 74:
 
== Nuorodos ==
* Carmen Albert, "Ocupația„Ocupația sârbă din Banat în memorialistica bănățeană"bănățeană“, in ''Analele Banatului. Arheologie—Istorie'', Vol. XIX, 2011, pp. 449–456.
* Traian Birăescu, "Scrisori„Scrisori din Timișoara"Timișoara“, in ''Cele Trei Crișuri'', Vol. IX, November–December 1928, pp. 184–185.
* Nicolae Brînzeu, ''Jurnalul unui preot bătrân''. Timișoara: Eurostampa, 2011.
* Anton Büchl, "Soziale„Soziale Bewegungen in der Banater Ortschaft Detta 1875–1921"1875–1921“, in ''Ungarn-Jahrbuch'', Vol. VIII, 2000, pp. 223–254.
 
[[Kategorija:Balkanų istorinės valstybės]]