Fleitininkas (paveikslas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Eduaras Manė ([[1832]]–[[1883]]) nutapė ''Fleitininką'' po kelionės į Ispaniją, kurią surengė [[1865]] m. Ten susipažino bei susižavėjo garsiojo ispanų [[XVII a.]] tapytojo [[Diegas Velaskesas|Diego Velaskeso]] ([[1599]]–[[1660]]) kūriniais, ypač, relistiškais juokdarių bei nykštukų portretais. Didžiajam Paryžiaus Salonui [[1866]] m. E. Manė pristatė du savo darbus. Ispaniškos tapybos įtaka persmelktą ''Fleitininką'' bei ''Philibert Rouvière, vaidinančio Hamletą, portretą'' ([[1866]] m.). Deja, bet Didžiojo Salono komisijos nutarimu abu paveikslai buvo atmesti, todėl ''Fleitininkas'' eksponuotas tik [[1867]] m. [[1884]] m. pristatytas pagrindinėje retrospektyvioje šio dalininko darbų parodoje, įvykusioje po autoriaus mirties ([[1883]] m.), kaip duoklė atminti genialų kūrėją.

 

 

Didžiojo Salono žiuri atmetimas pasufleravo rašytojui [[Émile Zola]] ([[1840]]–[[1902]]) parašyti E. Manė ginančių straipsnių seriją laikraštyje ''L'Événement''. Kitais metais rašytojas išspausdino plačią E. Manė biografinę-kritikinę studiją, kurioje tvirtino, jog tapytojo stilius ''iliustratyvus ir tvirtas'', o jo tapyba ''stipri ir kieta''. Jis rašė: ''Aš nemanau, kad įmanoma gauti stipresnį efektą su tokiomis nesudėtingomis priemonėmis.'' (Je ''ne crois pas qu’il soit possible d’obtenir un effet plus puissant avec des moyens moins compliqué''. [[1866]] m.)