Kilikija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 13:
| Sąrašas = [[Eolidė]], [[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Karija (Mažoji Azija)|Karija]], [[Kilikija]], [[Galatija]], [[Jonija]], [[Likaonija]], [[Likija]], [[Lydija]], [[Myzija]], [[Pamfilija]], [[Paflagonija]], [[Frygija]], [[Pisidija]], [[Pontas (regionas)|Pontas]], [[Troada]], [[Senovės Kipras|Kipras]]
}}
'''Kilikija''' ({{gr|Κιλικία}}, [[asirų kalba|asir.]] ''Khilikku'', {{hy|Կիլիկիա}})  – istorinė sritis (senovės ir viduramžių karalystė, taip pat Hetitų imperijos, [[Romos provincijos|Romos]] ir kt. valstybių provincija) [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] pietryčiuose; vakaruose ribojasi su [[Pamfilija]], šiaurėje  – su [[Kapadokija]]. [[II tūkstm. pr. m. e.]] vadinta '''Adanija''' ir '''Kicuvatna'''.
 
== Geografija ==
Kilikijos istorinis regionas apima Mažosios Azijos pusiasalio pietrytinę dalį, jo pietinius krantus skalauja [[Viduržemio jūra]]. Nuo kitų Mažosios Azijos regionų Kilikiją skiria [[Tauro kalnai]],  – ši aplinkybė jau senovėje sąlygojo Kilikijos uždarumą ir kultūrinį savitumą.
 
Pradedant helenistiniu laikotarpiu Kilikija skirstyta į dvi sritis. Kilikijos vakarinė dalis ilgai vadinta ''Kilikia Trachea'' (šiai sričiai būdinga "dantyta"„dantyta“ jūros pakrantė su daugeliu nedidelių uostelių, tapusių puikiu prieglobsčiu senovės [[piratai|piratams]]), o rytinė  – ''Kilikia Pedias'' (pastarosios Kilikijos dalies būdingiausi bruožai yra dideli [[uostas|jūrų uostai]] ir derlingos lygumos.
 
== Istorija ==
 
=== Adanija ir Kicuvatna ===
[[II tūkst. pr. m. e.]] Kilikijos teritorijoje susikūrė jūrinė valstybė, kurios svarbiausias miestas buvo [[Adana]] (Hetitų vadinama ''Adanija''). Spėjama, kad ji buvo apgyvendinta [[luviai|luvių]] tautos. [[XVI a. pr. m. e.]] pradžioje [[hetitai]] šiaurėje kūrė savo galingą imperiją, ir užkariavimų metu prijungė ją prie savo valstybės kartu su Sirijos miestais-valstybėmis.
 
Tačiau po hetitų valdovo [[Muršilis|Muršilio]] nužudymo, Adanija vėl atsiskyrė, ir čia gana greitai įsigalėjo [[huritai]]. Nuo tada [[asirai|asirų]] ir [[hetitai|hetitų]] šaltiniai mini valstybę ''Kicuvatna'' (''Kizzuwatna''), kuri tapatinama su Kilikijos teritorija. Čia gyveno susimaišę [[luviai]] ir [[huritai]]. Jos sostinė buvo ''Kummani'', įkurta aukštai kalnuose, valstybės šiaurėje.
 
Kicuvatna klestėjo dėka prekybinių kelių, kurie ėjo per jos teritoriją. Tiek kultūriškai, tiek geografiškai būdama tarp [[Hetitų valstybė]]s, [[II tūkst. pr. m. e.]] viduryje ji tapo svarbia strategine karalyste permaininguose santykiuose tarp hetitų karalystės ir [[Mitanija|Mitanijos]]. Iš pradžių ji palaikė hetitų pusę, vėliau - – Mitanijos.
 
[[1380 m. pr. m. e.]] hetitų valdovas Arnuvandas užkariavo Kicuvatną, kuri [[XIV a. pr. m. e.]] viduryje sukilo, tačiau vėl buvo prijungta prie Imperijos.
 
=== Kilikijos ir Kuės karalystės ===
Po Hetitų imperijos žlugimo Kilikija vėl galėjo vystytis savarankiškai. Šioje teritorijoje susiformavo dvi karalystės. Vakaruose atsirado valstybė, asirų kalba įvardinama ''Khilikku'', o rytuose - – ''Kuė'', su sostine [[Adana]]. Šios dvi valstybės klestėjo toliau.
 
=== Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai ===
Apie [[540 m. pr. m. e.]] [[Achemenidų imperija]] užėmė Kilikiją ir įsteigė to paties pavadinimo [[satrapija|satrapiją]]. Joje buvo palikta paveldima karalių valdžia, tačiau satrapija turėjo mokėti kasmetinę [[duoklė|duoklę]].
Užkariavus [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandrui Makedoniečiui]], Kilikija buvo prijungta prie Makedonijos imperijos. Po Aleksandro mirties Likija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - – [[Ptolemėjai|Ptolemėjų Egiptui]]. Tačiau šie ilgainiui neteko įtakos Kilikijoje, ir ši absorbuota į [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperiją]].
 
Tačiau Seleukidai valdė tik rytinę Kilikijos dalį, o vakarinė Kilikija buvo visiškai nekontroliuojama. Ji tapo antikos piratų prieglobsčiu. Maža to, [[83 m. pr. m. e.]] į teritoriją įsiveržė [[armėnai|Armėnijos]] valdovas [[Tigranas]], kuris 10-čiai metų prijungė Kilikiją prie Didžiosios Armėnijos. [[Romos imperija]]i iš pradžių užėmus vakarinę Kilikiją, [[Pompėjus]] [[67 m. pr. m. e.]] sutramdė piratus, o [[64 m. pr. m. e.]] sujungė abi dalis, suformuodamas Kilikijos provinciją.
 
=== Islamiškasis, Bizantiškasis ir armėniškasis laikotarpiai ===