Andai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
| Ilgis = 7500
}}
'''Andai''' ({{es|Cordillera de los Andes}}, {{qu|Antikuna}}) – ilgiausia pasaulyje [[kalnų grandinė]], besidriekianti palei visą vakarinę [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] p,pakrantę. kuriosVisos išsidėstękalnų išilgaisistemos kalnagūbrioilgis – apie 7500 km (nuo 10º šiaurės platumos iki 55º pietų platumos), todėlplotis – iki 600 km (plačiausia vieta yra tarp 18° ir klimatas20° juosepietų labaiplatumos), įvairus.vidutinis Šiosaukštis – zonosapie yra4000 m. vadinamosSudaro pietinę [[kečujų kalbaKordiljeros|kečujų kalbosKordiljerų]] terminais:dalį.
 
Kartu tai – vienas iš gamtinių-geografinių Pietų Amerikos regionų.
 
== Struktūra ==
[[Vaizdas:Cono de Arita, Salta. (Argentina).jpg|thumb|300px|Cono de Arita, [[Saltos_provincija|Saltos]] ([[Argentina]])]]
Andai skirstomi į tris dideles dalis: Pietiniai Andai [[Argentina|Argentinoje]] ir [[Čilė]]je; Centriniai Andai Čilėje ir [[Peru]] ir Šiauriniai Andai [[Venesuela|Venesueloje]], [[Kolumbija|Kolumbijoje]] ir [[Ekvadoras|Ekvadoro]] šiaurėje.
 
Pietinėje [[Kolumbija|Kolumbijos]] dalyje, ties siena su [[Ekvadoras|Ekvadoru]], Andus sudaro tik viena vulkaninių kūgių grandinė, kuri šiauriau išsišakoja į tris grandines – vakarinę ({{es|Occidental}}), Centrinę ({{es|Central}}) ir rytinę ({{es|Oriental}}).
 
Vienas iš Andų kalnagūbrių lietuvių kilmės geologo ir etnologo [[Ignas Domeika|Igno Domeikos]] garbei pavadintas [[Domeikos kalnagūbris|Domeikos kalnagūbriu]].
 
Išilgai Andų tęsiasi [[vandenskyra]] tarp [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]], juose prasideda [[Amazonė (upė)|Amazonė]] ir daug kitų didžiųjų žemyno upių, taip pat plyti aukščiausiai virš jūros lygio esantis laivuojamas [[Titikaka|Titikakos]] ežeras.
 
== Klimatas ==
[[Vaizdas:Yungas Road Bolivia.JPG|thumb|300px|[[Rūko miškai]]s apaugę rytiniai Andų šlaitai ([[Junga]])]]
Andai driekiasi per šešias [[Klimato zonos|klimatines zonas]], kurios išsidėstę išilgai kalnagūbrio, todėl ir klimatas juose labai įvairus. Šios zonos yra vadinamos [[kečujų kalba|kečujų kalbos]] terminais:
 
* [[Čiala]] (''Chala'') arba Kosta (''Costa'') – pakrantės ruožas iki 500 m aukščio. Šiauriniuose Anduose jam būdingi [[tropiniai miškai]], kurie vėliau pereina į dykumingą atkarpą, o pietiniuose Anduose – į sausiausią Žemėje [[Atakama|Atakamos]] dykumą. Griežtai kalbant, tai nėra Andų zona, o greičiau sub-andinė teritorija.