Iki karšuviečiųkaršuvių subetnoso atsiradimo (XII–XIII a.) būsimos Karšuvos teritorijoje gyveno nežinomo vardo vakarų baltų gentis, kuri tiek jos kultūros, tiek etnogenezės atžvilgiu buvo itin artima [[žemgaliai|žemgaliams]]. X–XII a. būsimųjų karšuviečių protėvių materialinė kultūra patyrė ženklią kuršių kultūros įtaką. Tikėtina, kad [[žemgalių kalba|žemgalių]] ir [[kuršių kalba|pietinių kuršių bei skalvių kalboms]] artimai gimininga karšuviečių protėvių kalba suvaidino reikšmingą vaidmenį XIII–XIV/XV a. formuojantis [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] žemaičių tarmės „dūnininkų“, arba „varniškių-raseiniškių“ patarmei.
Lietuvai Karšuva (tiksliau, teritorija, kuri vėlesniuose lotyniškuose ir vokiškuose šaltiniuose įvardijama kaip „Karšuva“) turėjo priklausyti nuo XII a. pab. ar XIII a. pr.
