Funkcija (matematika): Skirtumas tarp puslapio versijų

18 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Vizualus redagavimas
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Vizualus redagavimas
[[Vaizdas:Graph of example function.svg|miniatiūra|250px|Funkcijos grafiko pavyzdys,<br /> <math>\begin{align}&\scriptstyle f \colon [-1,1.5] \to [-1,1.5] \\ &\textstyle x \mapsto \frac{(4x^3-6x^2+1)\sqrt{x+1}}{3-x}\end{align}</math>|alt=Bedarbystė ir jo žmona]][[Matematika|Matematikoje]] '''funkcija''' – taisyklė, kuri kiekvienam apibrėžimo srities [[aibė]]s elementui priskiria vienintelį elementą kitoje, reikšmių aibėje (kuri, beje, gali sutapti su pirmąja). Tai yra daugelio matematikos sričių pagrindas.
Binarinės funkcijos dažnai vadinamos '''operacijomis'''. Funkcijos, kurių parametrų aibė yra kitos funkcijos, vadinamos '''operatoriais'''.
 
yra funkcija, kuri bet kuriems skaičiams ''x'' ir ''y'' paskaičiuoja jų [[sandauga|sandaugą]]. Nors atrodo, kad tokia funkcija neatitinka apibrėžimo, nes turi daugiau nei vieną argumentą, galima nesunkiai įsivaizduoti, kad tai funkcija, kurios argumentas yra pora (''x'', ''y'') iš aibės ''R×R''.
 
==<sub>Istorija</sub>==
Matematinį terminą „funkcija“ pirmasis [[1694]] metais panaudojo [[Gotfridas Leibnicas]], apibūdindamas dydį, susietą su [[kreivė]]s tam tikru tašku ar liestine. Tokios funkcijos dabar vadinamos diferencijuojamomis funkcijomis. Tokios funkcijos turi [[riba (matematika)|ribą]] ir [[išvestinė|išvestinę]], kas yra [[Integralinis ir differencialinis skaičiavimas|diferencialinio ir integralinio skaičiavimų]] pagrindas.