03:15, 5 kovo 2019 versija taisyti Rolandas Kolyšnicinas (aptarimas \| indėlis) 692 keitimai →‎Metafizika Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems ← Prieš tai darytas keitimas		11:59, 11 balandžio 2019 versija taisyti anuliuoti 78.56.110.32 (aptarimas) →‎Atmintis Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 102: ==== Priežastingumas ==== Aristotelis teigė, jog materijai amžinumą ir pasyvumą, aktyvumą ir apibrėžtumą suteikia forma, kuri įgyjama dėl 4 skirtingų priežasčių. Aristotelis siūlo mintį, kad bet kokio dalyko visiškas pažinimas ir supratimas reikalauja suvokti visus keturis aspektus: * Materialioji priežastis apibūdina medžiagas, iš kurių objektas yra sudarytas, kai nesigilinama į objekto paskirtį. Pavyzdžiui, ~~materalioji~~materialioji stalo priežastis yra medis. * Formalioji priežastis apima objekto formą. Ši priežastis yra pavidalas arba pavyzdys; tai yra objekto aprašymas. Pavyzdžiui, idėja, kuri leidžia dailininkui nutapyti paveikslą, yra formalioji priežastis. * Veikiančioji priežastis – tai šaltinis, kuris sukuria tai, kas yra sukuriama. Pavyzdžiui, apsisprendęs žmogus yra [savo veiksmų] priežastis, tėvas yra vaiko priežastis. Apskritai, dalykas, kuris ką nors padaro, yra padarinio priežastis, ir dalykas, kuris ką nors keičia – pokyčio priežastis, Eilutė 167: ==== Atmintis ==== Aristotelio teigimu, atmintis yra ~~galimynė~~galimybė išlaikyti įgytą patirtį atmintyje ir atskirti reginį ir atsitikimą praeityje. Kitaip tariant, atmintis yra paveikslas (iliuzija), kurį Aristotelis apibrėžia traktate „Apie sielą” kaip vaizdą, kuris yra įspaustas kūno dalyje. Aristotelis tikėjo, jog vaizdinys užfiksuojamas atmintyje, kai jis tampa įspaustu pusiau skystame kūno organe, kuris patiria keletą pokyčių. Prisiminimas atsiranda tada, kai dirgiklių yra tiek daug, jog nervų sistema nebegali priimti visų patiriamų pojūčių vienu metu. Psichinis paveikslas yra galutinis pojūčių suvokimo produktas ir nesvarbu, ar patyrimas buvo pamatytas, ar išgirstas, bet kokia patirtis tampa iliuzija atmintyje. Atsiminimas neturi būti mąstomas kaip tiesioginio praeities pažinimo forma, greičiau ~~jau~~ jį sudaro įsitikinimas apie praeitį, gimstąs tam tikru būdu žiūrint į dabartinį vaizdinį. Vaizdinys mumyse yra kažkas, esantis savaime, ir taip pat kažko kito atvaizdas, – tai tam tikra panašybė ir priminimas. Jeigu siela junta patį vaizdinį, kaip esantį savaime, jisai mums pasirodo iškildamas kaip mintis ar vaizdinys. Tačiau jeigu vaizdinys apmąstomas kaip kieno nors kito atvaizdas ir kaip panašybė, ateina į galvą kaip priminimas.<ref name=":2" /> Aristotelis iškėlė idėją, jog nenuovokus žmogus turi gerą atmintį, nes paveikslai atmintyje išlieka, o naujų pėdsakų saugojimas gali tęstis toliau. Deja, jie negali būti per daug lėti, nes tuo metu organas negalės priimti naujų vaizdinių. Aristotelis manė, jog jaunų ir senų žmonių atmintis nėra tinkama. Jaunuoliai susiduria su ~~daugybę~~daugybe pokyčių, o senųjų organai ima nykti, todėl tai stabdo naujus „įrašus“. Žmonės, kurie turi nuovokos, yra panašūs į jaunuolius dėl staigių organo pokyčių. Kadangi protinės funkcijos nėra įtrauktos į atmintį, prisiminimai būdingi ir kai kuriems gyvūnams, bet tik tiems, kurie turi suvokimą apie laiką. ===== Prisiminimai ===== Eilutė 288: * [http://gid.lt/filosofija/aristotelio-formos-ir-materijos Forma ir materija] [[J. L. Ackrill\|Ackrill J. L.]] (1997). Essays on Plato and Aristotle, Oxford University Press, USA. Bakalis Nikolaos. (2005). Handbook of Greek Philosophy: From Thales to the Stoics Analysis and Fragments, Trafford Publishing ISBN 1-4120-4843-5 ** Bolotin, David (1998). ''An Approach to Aristotle’s Physics: With Particular Attention to the Role of His Manner of Writing.'' Albany: SUNY Press. A contribution to our understanding of how to read Aristotle’s scientific works.

Aristotelis: Skirtumas tarp puslapio versijų