Anabaptistai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 5:
 
Mėgino grįžti prie krikščionybės ištakų, pripažino tik sąmoningo amžiaus [[Žmogus|žmonių]] [[Krikštas|krikštą]], neigė [[Bažnyčia|bažnytinę]] [[Hierarchija|hierarchiją]], bendravimą su Dievu vertino labiau už kasdienį patyrimą. Taip pat reikalavo lygybės, turto bendrumo, pasisakė prieš karinę tarnybą, mirties bausmę.
Anabaptistų svarbiausias tikėjimo dokumentas – 1527 metais išleistas "Šleitheimo„Šleitheimo išpažinimas"išpažinimas“.
 
Pirmieji anabaptistai, pritariantys U. Zwinglio idėjoms, 1523 metais įkūrė bendruomenes, vėliau atsiskyrė ir pradėjo plisti Vidurio ir Rytų Europoje. Pagrindiniai centrai susiformavo Strasbūre, Augsburge. 1534 metais užėmė valdžią Münsteryje, kur 1535 metais sukėlė žudynes, po kurių persekiojamas judėjimas pradėjo nykti. Judėjimą atgaivino pamokslininkas Menno Simonsas, įkurdamas [[menonitai|menonitų]] bendruomenę, taip pat anabaptistų idėjas perėmė [[baptistai]].