Auksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 101 pridėtas baitas ,  prieš 1 metus
S
Atmestas 62.80.252.249 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (94rain keitimas)
(Puslapis keičiamas tekstu „fdasfsdasdffsafsaf dsfasfdafsdfffasdffffffffffffffffffsadsdfasdf fsdfasdf asdfasdf a sdfasdfasdf“)
Žymos: blanking Pakeista Žyma: Trynimas
S (Atmestas 62.80.252.249 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (94rain keitimas))
Žyma: Atmesti
{{Cheminis_elementas|žymėjimas=Au|Auksas (Au)<!-- Pavadinimas -->|
fdasfsdasdffsafsaf dsfasfdafsdfffasdffffffffffffffffffsadsdfasdf fsdfasdf asdfasdf a sdfasdfasdf
[[Metalas]] <!-- Grupė, kuriai priskiriamas elementas-->|79<!--Atominis numeris-->|
Minkštas, gelsvas metalas<!-- Išvaizda, pora žodžių-->|
196,96655<!-- Atominė masė (u.m)-->|
135 (174)<!-- Atomo spindulys (pm)-->|
890,1<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|
<nowiki>[</nowiki>[[xenon|Xe]]<nowiki>]
</nowiki>4f<sup>14</sup> 5d<sup>10</sup> 6s<sup>1</sup><!-- Elektronų konfigūracija-->|
144<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|
?<!-- Jono spindulys(pm)-->|
2,54<!-- elektroneigiamumas pagal Paulingą-->|
?<!--Elektrodo potencialas-->|
3, 1<!-- Oksidacijos laipsniai-->|
19,3<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|
128<!-- Šiluminė talpa (@20 °C J/g mol)-->|
317<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|
1337,33<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|
12,55<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|
3129<!-- Virimo temperatūra (K)-->|
334,4<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|
10,21<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|
kubinė, tūriškai centruota<!-- Kristalinė gardelė -->|
?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
[[Vaizdas:Or Venezuela.jpg|thumb|right| Auksas]]
[[Vaizdas:LT-1999-10litų-Lithuanian gold coins-b.png|thumb|150px|right|Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“]]
'''Auksas''' – cheminis [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] elementas, žymimas '''Au''' ({{la|aurum}}), eilės numeris 79, [[taurusis metalas]].
 
== Savybės ==
Auksas yra ryškiai [[geltona]]s [[taurusis metalas]], dėl priemaišų gali būti įvairių atspalvių ([[lydinys|lydiniuose]] – nuo [[Varis|vario]] raudonumo iki sidabriškai balto). Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso [[viela]], išplojami plonyčiai (peršviečiami) lakštai (folija). Elektrinis ir šilumos laidumas ~30 % mažesnis negu [[sidabras|sidabro]].
 
=== Sąveika su kitais elementais ===
Kaip ir visi taurieji metalai, auksas atsparus oro, daugelio [[Rūgštis|rūgščių]] ir [[Šarmas|šarmų]] veikimui. Jį tirpina [[Karališkas vanduo|karališkasis vanduo]] (koncentruotų [[azoto rūgštis|azoto]] ir [[druskos rūgštis|druskos rūgščių]] mišinys 1:3), druskos rugšties ir laisvo chloro mišinys (druskos rūgšties ir natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalo mišinys), [[Selenas|seleno]] rūgštis (H<sub>2</sub>SeO<sub>4</sub>).
Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose [[cianidas|cianidų]] tirpaluose – susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su [[chloras|chloru]] ir sudaro aukso (III) chloridą, su [[bromas|bromu]] jungiasi kambario temperatūroje.
 
Žinomi 2 aukso [[oksidas|oksidai]] (Au<sub>2</sub>[[Deguonis|O]] ir Au<sub>2</sub>[[Deguonis|O<sub>3</sub>]]), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais junginiais sudaro koloidinius tirpalus. Aurato rūgšties HAuO<sub>3</sub> druskos (auratai) nepatvarūs.
 
Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su [[Sidabras|sidabru]], [[Varis|variu]], [[platina]] ir kitais metalais (aukso lydiniai) labai atsparūs [[Metalų korozija|korozijai]], plastiški. Su [[gyvsidabris|gyvsidabriu]] auksas sudaro ''Amalgamą''.
 
=== Kitos savybės ===
Aukso [[Kristalas|kristalai]] kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Metalo blizgesys. Kietumas pagal [[Moso skalė|Moso skalę]] 2,5-3, lydymosi temperatūra 1046,5&nbsp;°C, virimo temperatūra 2947&nbsp;°C, tankis 19 320 kg/m³. Žemės plutoje aukso yra 4,3∙10<sup>-7</sup> % masės.
 
== Atmainos ==
Dažnos [[Sidabras|sidabro]], [[Varis|vario]], [[Geležis|geležies]], [[Manganas|mangano]], [[Švinas|švino]], rečiau [[Paladis|paladžio]], [[Bismutas|bismuto]], [[Selenas|seleno]], [[Iridis|iridžio]], [[Platina|platinos]], [[Gyvsidabris|gyvsidabrio]] priemaišos.
Pagal jas skiriamos aukso atmainos:
* auksas grynuolis (4-15 % [[Sidabras|sidabro]]),
* [[elektrumas]] (15-50 % [[Sidabras|sidabro]]),
* kuproauridas (iki 20 % [[Varis|vario]]),
* porpecitas (11,6 % [[Paladis|paladžio]]),
* bismutoauridas (iki 4 % [[Bismutas|bismuto]]).
 
Dažnai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu. Uolienose auksas būna pirminės (magminės, pegmatitinės), antrinės, t. y. egzogeninės (upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės (skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra [[Australija|Australijoje]] (Viktorijos valstijoje), [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Čilė]]je, [[Indija|Indijoje]], [[Indonezija|Indonezijoje]], [[JAV]] ([[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Aliaska|Aliaskos]] valstijose), [[Kanada|Kanadoje]], [[Kinija|Kinijoje]], [[Meksika|Meksikoje]], [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Peru]], [[PAR]] (didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai), [[Rusija|Rusijoje]].
 
Didžiausias rastas aukso luitas – Holtermano plokštė ([[Australija]], [[1872]]) – 214,326 kg (gryno aukso jame 85,05 kg), didžiausi grynuoliai: Geidžiamasis ([[Australija]], [[1869]]) – 68,08 kg. Japonas ([[Japonija]], [[1901]]) – 71 kg.
 
[[1995]] m. atlikti tyrimai rodo, kad [[Lietuva|Lietuvos]] rytuose paviršinėse [[žvyras|žvyro]] ir [[smėlis|smėlio]] nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į [[Lietuva|Lietuvą]] auksas buvo atneštas [[ledynas|ledynų]], atslinkusių iš [[Švedija|Švedijos]] ir [[Suomija|Suomijos]] auksingų plotų.
 
Pačiame Žemės jūros vandenyne ištirpusio aukso yra daugiau negu sausumoje – 0,000004 promilės.<ref>''Iliustruota faktopedija.'' Vilnius: Alma littera, 2000, 50 p. ISBN 9986-02-895-7.</ref>
 
== Išgavimas ==
Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas.
 
[[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]] mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius (iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie [[Egiptas|Egipto]] auksą, bet ir tuometinių dirbinių).
 
[[Viduramžiai]]s išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu (naudojant [[gyvsidabris|gyvsidabrį]]) bei gryninti [[kupeliavimas|kupeliavimo]] metodu.
 
[[XIX amžius|XIX]] a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus – tirpinimą [[Chloras|chloro]] vandenyje arba [[cianidas|cianiduose]]. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas [[Kalis|kalio]] arba [[Natris|natrio]] cianidų tirpalais, po to nusodinamas [[Cinkas|cinku]] arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas [[elektrolizė|elektrolize]] arba tirpinant [[rūgštis|rūgštyse]].
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] auksas monetų pavidalu pasirodė [[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] amžiuje. [[XV amžius|XV a.]] į [[Vilnius|Vilnių]] atvyko auksakalių iš [[Vokietija|Vokietijos]]. [[1495]] m. įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas. [[XVI amžius|XVI a.]] viduryje [[Vilnius|Vilniuje]] buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. [[XVI amžius|XVI]]-[[XIX amžius|XIX]] a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose ([[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Ukmergė]]je) bei įsivežami iš [[Lenkija|Lenkijos]], [[Vokietija|Vokietijos]] ir kitų šalių.
 
== Naudojimas ==
[[Vaizdas:Gold Reserves.png|thumb|right|300px|Pasaulio šalių aukso atsargos]]
Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyrinių dirbinių, medalių, dantų protezų, chem. aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir [[Elektronika|elektronikoje]] naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu <sup>198</sup>Au gydomos [[vėžys (liga)|vėžinės ligos]].
 
Auksas ekonomikoje dėl savo savybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas, laidus elektrai, atsparus korozijai) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių [[centrinis bankas|centrinių bankų]] valdomos [[aukso atsargos]]. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio [[pinigai|pinigų]] funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms, vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai (banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas.
 
Nuo [[1972]] m. auksas nustojo buvęs [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarptautinių atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip [[prekė]]. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio [[birža|biržose]]. Daugiausia aukso perkama siekiant [[investavimas|investuoti]] pinigus.
 
Auksas plačiai naudojamas [[elektronika|elektronikos]] pramonėje. Jis laidus [[elektra]]i, atsparus [[korozija]]i bei iš jo nesunkiai pagaminami labai ploni laidininkai. Todėl iki [[mikroschema|mikroschemų]] kristalų dažnai vedami auksiniai laidai.
 
Maisto pramonėje auksas ('''E175''') naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis.<ref>http://www.food-info.net/lt/e/e175.htm E175 – Auksas</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Commons|Category:Gold}}
{{wikiquote}}
{{vikižodynas|auksas|no=T}}
 
[[Kategorija:Cheminiai elementai]]
[[Kategorija:Juvelyrinės medžiagos]]
[[Kategorija:Mineralai grynuoliai]]
[[Kategorija:Monetų metalas]]
802

pakeitimai