Antanas Merkys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 42:
Įsteigė [[Varnių koncentracijos stovykla|Varnių koncentracijos stovyklą]]. 1927m. rugpjūčio 12d. –[[1932]] m. gegužės 19d. buvo [[Klaipėda|Klaipėdos]] [[gubernatorius]], vėliau advokatas. Nuo [[1934|1933]] m. gruodžio 21d. iki [[1939]] m. sausio 2d. buvo Kauno [[burmistras]] (pakeitė liaudininką [[Jonas Vileišis|Joną Vileišį]]). 1934–[[1940]] m. [[Lietuvos miestų sąjunga|Miestų sąjungos]] pirmininkas. Nuo 1936m. iki 1940m. liepos mėn. buvo Nepriklausomos Lietuvos paskutiniojo Seimo atstovas ir Peticijų komisijos pirmininkas. Buvo Tautininkų sąjungos narys ir jos pirmininkas.
1939 m. spalio 11d. buvo paskirtas Lietuvos Vyriausybės įgaliotiniu Vilniui ir Vilniaus kraštui. 1939 m. [[lapkričio 21]] d. – 1940 m. [[birželio 17]] d. paskutinis tarpukario Lietuvos [[Lietuvos ministrų kabinetai (1918-1940)#Antano Merkio vyriausybė|ministras pirmininkas]]. 1940m. balandžio 22d. jo teikimu kariuomenės vadu buvo paskirtas dimisijos generolas Vincas Vitkauskas. 1940m. birželio 7d. kartu su dimisijos generolais M.Rėklaičiu ir P.Mačiuliu vyko į Maskvą aiškintis dėl kaltinimų už tariamą sovietinių karių įgulų persekiojimo Lietuvoje. 1940m. birželio 14-15dd. dalyvavo posėdyje pas Respublikos Prezidentą, kuriame priimtas sovietų ultimatumas, balsavo prieš ginkluotą pasipriešinimą. Prezidentui [[Antanas Smetona|Antanui Smetonai]] pasitraukus iš Lietuvos, ėjo [[Lietuvos prezidentas|prezidento]] pareigas (1940 m. [[birželio 15]] d. – 1940 m. birželio 17 d.) 1940m. birželio 15d. siuntė vyriausybinę delegaciją įkalbėti Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną grįžti ir tą pačią dieną sankcionavo buvusių Vidaus reikalų ministro brigados generolo K.Skučo ir Valstybės Saugumo departamento direktoriaus A.Povilaičio suėmimą. Paskyrė ministro pirmininko pareigoms Justą Paleckį. 1940m. birželio 17d. buvo iš pareigų atleistas.
Sovietams užėmus Lietuvą, bandė bėgti į [[Švedija|Švediją]], bet [[Rygos oro uostas|Rygos oro uoste]] 1940m. liepos 3d. sulaikytas [[NKVD]], suimtas ir grąžintas į Kauną, ir 1940m. [[liepos 17]] d. M.Gedvilo pasiūlymu ir J.Paleckio sutikimu su šeima ištremtas į Sibirą. Vežiotas po įvairius kalėjimus. Kalėjo Saratovo, Kirovo, Ivanovo, Butyrkų ir Vladimiro kalėjimuose. 1952m. balandžio 16d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25-iems metams kalėjimo [[Vladimiras|Vladimire]]. Kartu su kitais Pabaltijo politikais kalėjime jo pavardė laikyta paslaptimi, vadintas numeriu (nr. 1, jo žmona – nr. 2, [[Juozas Urbšys]] nr. 5, [[Aleksandras Stulginskis]] nr. 30 ir kt.). [[1954]] m. rugpjūčio 16d. A. Merkiui suteikta malonė ir jis paleistas, ir patalpintas į Vladimiro ligoninę, o nuo 1954m. rugpjūčio 27d. Vladimiro sryties, Milenkų invalidų namuose, bet [[1955]] m. kovo 5d. Malenkų invalidų namuose Vladimiro srityje jis mirė.<ref>Istorija. „Veidas“, 2008, 41 p.</ref>
| |||