„Juodosios skylės“ terminas pirmą kartą mokslinėje spaudoje pavartotas 1964 metų gruodžio 18 dieną „Science News Letter“ žurnale (nuo 1966 metų — [[Science News]]), skirtame mokslo ir technikos pasiekimams. [[1967]] m. šį terminą išpopuliarino fizikas [[John Wheeler|Dž. Vileris]], skaitydamas paskaitą ir naudodamas jį vietoje iki tol siūlyto „sušąlusios žvaigždės“ termino<ref>[http://authors.library.caltech.edu/14972/1/Ruffini2009p1645Phys_Today.pdf Ruffini, R.; Wheeler, J. A. (1971). „Introducing the black hole“. Physics Today 24 (1): 30–41.]</ref>. Ilgą laiką pažodinis vertimas iš anglų kalbos buvo naudojamas ir lietuvių mokslo populiarintojų. Tačiau šis terminas kiek klaidina, nes tai nėra „skylė“ erdvėje. Todėl [[2002]] metais [[Vytautas Straižys|V. Straižio]] [[Astronomijos enciklopedinis žodynas|Astronomijos enciklopediniame žodyne]] pasiūlytas naujadaras „juodoji bedugnė“. Jis tiksliau atspindi situaciją, nes išorinio stebėtojo atžvilgiu objektas, krentantis į juodąją bedugnę, niekada jos (įvykių horizonto) nepasieks.
