Juodoji bedugnė tiesiogiai nematoma, nes šviesa negali jos palikti. Tačiau į ją krintančios dalelės spinduliuoja stiprų rentgeno spinduliavimą, kurį galima stebėti. Taip pat galima stebėti jos gravitacinį poveikį netoli esantiems objektams. Bedugnės eksperimentiškai aptinkamos stebint įvairius spinduliavimus, kurie susidaro veikiant jos galingam gravitaciniam laukui.
Manoma, jog itin didelės juodosios bedugnės gali būti [[Reliatyvistinė čiurkšlė|reliatyvistinių čiurkšlių]] priežastimi.
== Garavimas ==
Termodinamiškai juodosios bedugnės nėra stabilūs dariniai. Jos „garuoja“ dėl vadinamojo [[Hokingo spinduliavimas|Hokingo spinduliavimo]]<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1974Natur.248...30H Hawking, S. W. (1974). "Black hole explosions? ". Nature 248 (5443): 30–31.]</ref>. Yra žinoma, kad [[vakuumas]] yra kvantinių fliuktuacijų jūra. Joje nuolat atsiranda dalelių – [[antimedžiaga|antidalelių]] poros. Normaliai jos vėl tuoj pat [[anihiliacija|anihiliuoja]]. Tačiau jei tokia dalelių – antidalelių pora atsirastų išorėje įvykių horizonto, tačiau prie pat jo, yra galimybė, kad viena dalelė nuskries į juodąją bedugnę, o kita išlėks. Išoriniam stebėtojui atrodys, kad juodoji bedugnė išmetė dalelę ir prarado truputį masės. Šio proceso metu bedugnė spinduliuoja kaip apskaičiuojamos temperatūros [[absoliučiai juodas kūnas]].
Žinoma, kad be tokio „garavimo“ proceso, juodoji bedugnė sugeria ir bet kokį spinduliavimą. Energijos balansas priklauso nuo juodosios bedugnės masės. Taip Mėnulio dydžio juodoji bedugnė gaus tiek pat energijos (atitinkamai ir masės) iš [[Reliktinis spinduliavimas|reliktinio spinduliavimo]], kiek išgaruos iš jos dėl Hokingo spinduliavimo. Dar didesnės juodosios bedugnės sugers daugiau energijos nei jos „išgarins“. Bedugnė, kuri šiuo metu spinduliuoja tiek pat energijos, kiek sugeria, turėtų būti maždaug Mėnulio dydžio. Mažos bedugnės garuoja labai greitai: automobilio masės bedugnė išgaruotų per 200 ns, garavimo metu tvykstelėdama 200 kartų ryškiau nei Saulė.
Žinoma, laikui bėgant, reliktinis spinduliavimas silpnėja. Dėl to, maždaug po 10<sup>100</sup> metų, „išgaruos“ ir pačios masyviausios / didžiausios juodosios bedugnės.
