|
GET FŪKED MATE ;*{{Planeta|Neptūnas|[[Vaizdas:Neptune Full.jpg|250px|Neptūnas]]|4 498 252 900|30,068 963 48|4459 631 496|4536 874 325|0,008 585 87|60 223,3528 d.<br />164,88 m.|367,49 d.|5,385|5,432|5,479|49 528|7,619×10<sup>9</sup>|6,254×10<sup>13</sup>|1,0243×10<sup>26</sup>|1,638|11,15|23,5|16 val. 6 min. 36 sek.|9660 km/h|28,32|50|53||14|(paviršiaus) >100||[[Vandenilis]] (H<sub>2</sub>)|80 %±3,2 %|[[Helis]] (He)|19 %±3,2 %|[[Metanas]] (CH<sub>4</sub>)|1,5 %±0,5 %|[[Deuteris]] (sunkusis [[vandenilis]], ²H, HD)|0,000192 %|[[Etanas]] (C<sub>2</sub>H<sub>6</sub>)|0,0000015 %}}
[[Vaizdas:Neptune symbol.svg|thumb|Neptūno simbolis|right]]{{Saulės sistema}}
{{otheruse|Saulės sistemos planetą|romėnų dievą|[[Neptūnas (mitologija)]]}}
'''Neptūnas''' – [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] išorinė [[planeta]], aštunta pagal nuotolį nuo [[Saulė]]s. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas, kadangi opozicijoje jo [[ryškis]] siekia tik 7,6 ryškio. Pro [[teleskopas|teleskopą]] opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2,5" kampu. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys, vėjų greitis atmosferoje siekia iki 400–700 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 236 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Atmosferos [[geometrinis albedas]] 50 %. Neptūno temperatūra 38 K (-235.15 pagal [[Celsijus|Celsijų]]). Paviršių veikiausiai dengia plonas [[Amoniakas|amoniako]] ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, centre ~20 500 km spindulio tų pačių ledų ir silikatų branduolys. Medžiagos tankis centre 4,8 g/cm³, [[temperatūra]] 12 000 K. Neptūną [[Vandenis|Vandenio]] [[Žvaigždynas|žvaigždyne]] [[1846]] m. atrado J. G. Gale ~1 laipsnio nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų nepriklausomai vienas nuo kito apskaičiavo prancūzas U. Leverjė ir anglas Dž. Adamsas. [[1989]] m. pro Neptūną praskriejo [[JAV]] [[kosminė stotis]] [[Voyager 2]].
Neptūno vidutinis atstumas nuo Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210 °C. Neptūnas – tolimiausia Saulės sistemos planeta.
Neptūno skersmuo – 49 500 km. Jo [[para|paros]] ilgumas – 16 valandų 7 minutės (patikslintas Arizonos universiteto (JAV) planetologo [[:en:Erich_Karkoschka|Ericho Karkoschkos]] tikslesnis paros laikas 15 val. 57 min. 59 sek.), o metai trunka 165 [[Žemė]]s metus.
Iš [[Kosminė erdvė|kosmoso]] Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo atmosferos metanas sugeria raudoną šviesą.
Didžioji Juodoji Dėmė Neptūno vandenilio, helio ir metano atmosferoje yra milžiniška – joje tilptų Žemė.
== Gamtiniai palydovai ==
{{main|Neptūno palydovai}}
Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių [[Palydovas|palydovų]]. Didžiausias jų – [[Tritonas (palydovas)|Tritonas]], kurį atrado [[William Lassell]], praėjus tik 17 dienų po paties Neptūno atradimo. Tritonas, skirtingai nuo kitų didelių planetinių palydovų, skrieja priešinga orbita.
Kiti žinomesni Neptūno palydovai: [[Nereidė (palydovas)|Nereidė]], [[Protėjas (palydovas)|Protėjas]], [[Najadė (palydovas)|Najadė]], [[Talasa (palydovas)|Talasa]], [[Despina (palydovas)|Despina]], [[Galatėja (palydovas)|Galatėja]], [[Larisa (palydovas)|Larisa]].
Dar penki palydovai atrasti [[2002]]–[[2003]] m.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Commonscat|Neptune (planet)}}
{{Vikižodynas|Neptūnas}}
{{Saulės sistema}}
[[Kategorija:Neptūnas| ]]
|
