Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 398 baitai pašalinti ,  prieš 9 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Gate7 against panathinaikos.jpg|thumb|„Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ futbolo derbis Graikijoje]]
[[Vaizdas:Three steps to the Hubble constant.jpg|thumb|Hablo konstantos (visatos plėtimosi greičio) matavimui naudojamas trižingsnis metodas]]
'''Derbis''' (iš {{en|derby}}) – dviejų, dažniausiai vietinių, sporto komandų [[varžybos]], turinčios ilgą tarpusavio susitikimų istoriją, keliančios didelį [[ažiotažas|ažiotažą]], sutraukiančios daug sporto aistruolių ir žurnalistų dėmesio.
'''Hablo dėsnis''' teigia, kad [[Galaktika|galaktikų]] tolimo [[greitis]] v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo. Tyrinėjant [[Galaktika|galaktikų]] spektrus buvo surastas [[raudonasis poslinkis]] - tai reiškia, jog [[Galaktika|galaktikos]] dideliu [[greitis|greičiu]] tolsta nuo mūsų, taigi [[Visatos plėtimasis|Visata plečiasi]]. Po beveik dešimtmetį trukusių tyrinėjimų [[1929]] metais dėsnį pirmieji suformulavo [[Edvinas Hablas]] ir [[Miltonas Humansonas]]:
 
Termino „derbis“ kilmė nėra aiški. Viena iš versijų, jog pavadinimas kilęs nuo „The Derby“ [[žirgų lenktynės|žirgų lenktynių]], pradėtų rengti [[1780]] m. Edvardo Smito Stenlio, 12-ojo Derbio erlo. Pradžioje derbiu vadintos visos didesnės sportinės varžybos. Pagal kitą teoriją pavadinimas kilo nuo [[Derbis|Derbio]] miesto, kur pasak legendų vykusios labai chaotiškos ir nuožmios futbolo varžybos. Dar kita teorija sako, kad derbiu vadintos ne pačios varžybos, o žmonių [[minia]]. XX a. pr. [[Anglija|Anglijoje]] didžiausią minią sutraukdavo kasmetinės Derbio žirgų lenktynės. Tuo tarpu [[futbolas|futbolo]] varžybose tuo metu komandas palaikydavo tik namų sirgaliai, nes tuomet paprasti darbininkai neišgalėjo keliauti paskui savo komandą po šalį. Tačiau kuomet susitikdavo to pačio miesto komandos, dalyvaudavo abiejų komandų sirgaliai, taigi, susirinkdavo didesnė minia, kildavo ažiotažas, konfliktai.
: <math>v = H \cdot R ,</math>
 
Dabar derbiu vadinamos įvairios intriguojančios komandų varžybos: dviejų to paties miesto komandų, kaimyninių šalių rinktinių varžybos, lyderiaujančių turnyro komandų varžybos, ilgą tarpusavio susitikimų istoriją turinčių komandų varžybos. Derbio metu neretai kyla incidentai, netgi [[riaušės]], nes dažnai susiduria ne tik priešiškos komandos, bet ir priešiškos sirgalių kultūros, dažnai atstovaujančios skirtingas etnines grupes (pvz., [[ispanai|ispaniškas]] FC Madrid prieš [[katalonai|katalonų]] FC Barcelona, [[Škotija]] prieš Angliją), religines grupes, politinius priešus (Pietų Korėja prieš Šiaurės Korėją, Argentina prieš Angliją).
čia
: ''H'' - [[Hablo konstanta]].
 
Stebėjimais pagrįstas Hablo dėsnis padėjo pamatus besiplečiančio kosmoso [[paradigma]]i ir šiandien yra vienas iš labiausiai cituojamų darbų [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] teorijai patvirtinti. Naujausi Hablo konstantos skaičiavimai naudojant [[WMAP]] palydovą prasidėjo 2003 metais, nustatyta konstantos vertė yra 71 ± 4 (km/s)/Mpc. 2006 metų rugpjūtį orbitinėje Chandra X-ray observatorijoje [[NASA]] gavo Hablo konstantą kiek mažesniu tikslumu – 77 (km/s)/Mpc su ± 15 % paklaida.
 
Iš Hablo dėsnio išplaukia, kad bet kurioje vietoje esančiam stebėtojui atrodo, jog visos galaktikos tolsta nuo jo į visas puses nevienodais greičiais: kuo toliau galaktika, tuo jos greitis didesnis. Dabar žinomos galaktikos, kurių tolimo greitis siekia 97% šviesos greičio.
 
Jei visata plečiasi tam tikru [[greitis|greičiu]] ir nuotoliai tarp [[Galaktika|galaktikų]] didėja, tai pagal Hablo dėsnį galima apskaičiuoti ir to plėtimosi pradžią – maždaug prieš 13 milijardų metų. Manoma, kad tada įvyko [[Didysis sprogimas]] – [[Visata]] susidarė iš milžiniškos [[masė]]s ir labai didelio tankio kūno, kuris sprogo dėl nežinomos priežasties.
 
Dar prieš Hablo tyrinėjimus, naudodamiesi [[Einšteino lauko lygtys|Einšteino lauko lygtimis]] ir [[Bendroji reliatyvumo teorija|bendrąja reliatyvumo teorija]], daugybė fizikų ir matematikų buvo įvedę neprieštaringą [[erdvė]]s ir [[Laikas|laiko]] priklausomybės teoriją. Bendriausiųjų principų taikymas tyrinėjant [[Visata|Visatos]] prigimtį leido kalbėti apie dinamišką, o ne statišką Visatą, kas prieštaravo tuo metu vyraujančiam požiūriui.
 
1922 metais [[Aleksandras Frydmanas]] iš Einšteino lauko lygčių išvedė [[Frydmano lygtys|Frydmano lygtis]], kuriomis apskaičiuojamas galimas Visatos plėtimosi koeficientas. Frydmano naudotas parametras, šiandien žinomas kaip mastelio daugiklis, gali būti suprantamas kaip Hablo dėsnio proporcingumo konstantos forma. 1927 metais Georges Lemaître taip pat atrado panašų šios problemos sprendimą. Frydmano lygtims išvesti prireikė į skysčiams skirtas Einšteino lauko lygtis, kai žinomas tankis ir slėgis, įvesti homogeniškos ir izotropinės Visatos metriką (tam tikra atstumo sąvoka). Besiplečiančio [[Erdvėlaikis|erdvėlaikio]] idėja atvedė prie kosmologinių Didžiojo sprogimo ir Rimties būvio teorijų. Apie Visatos dydį ir formą buvo daug kalbų dar prieš šiuolaikinės kosmologijos atsiradimą. 1920 metais šiuo klausimu vyko garsusis Shapley-Curtis ginčas tarp Harlow Shapley ir Hebero D. Curtiso. Shapley teigė, kad Visata yra [[Paukščių Takas|Paukščių tako]] dydžio, o Curtisas – kad ji kur kas didesnė.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[HabloDerbis dėsnis(sportas)|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>