Konjakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Konjakas daromas iš vynuogių spirito ({{fr|Eaux de Vie}} – gyvojo vandens), kuris, savo ruožtu, dvigubos distiliacijos būdu gaminamas iš specialiai distiliavimui gaminamo balto sauso vynuogių vyno. Distiliacijos metu gaunamas maždaug 70 % stiprumo spiritas, kuris pilstomas į ąžuolo statines ir sendinamas. Senstant, konjake ištirpsta kai kurios ąžuolo medienoje esančios medžiagos, (dėl toko konjakas įgaujaįgauna rusvą atspalvį), o per ąžuolo poras prasiskverbęs [[oras]] sukelia lėtą konjako oksidaciją ir naujų aromatinių junginių susidarymą. TuoŠio patproceso metu, dalis alkoholio išgaruoja, ilgainiui gėrimas tampa šiek tiek silpnesniusilpnesnis. Išlaikytas konjakas atskiedžiamas vandeniu, gaunant ne mažiau 40 % stiprumo gėrimą, kuris ir išpilstomas į butelius. Kai kurie gamintojai pigesnes gėrimo rūšis papildomai dažo karamele.

Paprastai gamintojai maišo skirtingo amžiaus ir skirtingose zonose gamintus spiritus, šiuo avejuatveju konjako amžiusbrandinimo nustatomalaikas laikomas pagal jauniausią mišinio dalį. Skirtingų spiritų maišymas, vadinamas ''marriage'' (santuoka), atliekamas siekiant sukurti sudėtingą įvairialypį skonį, kokio paprastai nebūna to paties distiliavimo, tų pačių metų konjake. Kiekvieni konjako namai turi vyriausiąjį ragautoją (''maître de chai''), kurio pareiga - taip subtiliai sumaišyti įvairius spiritus taip, kad namų (ar kompanijos) gaminamo konjako skonis kiekvienais metaiskaskart būtų vienodas.